Sunku diagnozuoti
Diabetas pasižymi lėta eiga ir jokių nerimą keliančių simptomų
ilgai gali nebūti. Atsiradus sveikatos sutrikimų iš pradžių ne visada
pagalvojama, kad tai gali būti susiję su šia liga.
Dėl per didelės cukraus koncentracijos kraujyje gali prasidėti
nuolatinis įkyrus odos niežulys, daug geriama ir dažnai bei gausiai šlapinamasi,
vargina burnos sausumas, gali imti smarkiai didėti arba mažėti kūno svoris. Jei
dėl to ir kreipiamasi į specialistą, paprastai tai būna bendrosios praktikos
arba odos ligų gydytojas, bet ne endokrinologas, ir imama gydyti visai ne ta
liga. Taigi cukrinis diabetas dažnai nustatomas pernelyg vėlai, kai organizmui
jau būna padaryta didelė žala.
Anksti diagnozavus diabetą, galima išvengti daugelio ligų, o
jei delsiama per ilgai, kyla pavojus patirti infarktą, susirgti hipertonija,
ateroskleroze, gali sutrikti inkstų veikla, ima blogai gyti bet kokios žaizdos
ir netgi dėl nuolatinio regėjimo silpimo galima visai apakti.
Antro tipo diabetas
Kad žmogus galėtų gyventi, būtina energija. Greičiausiai jos
suteikia gliukozė (paprastasis cukrus), kurią organizmas gauna su maistu. Iš
virškinamojo trakto gliukozė patenka į kraują, bet tam, kad ji pasiektų ląsteles
ir organizmas gautų energijos, reikalingas insulinas – kasos gaminamas
hormonas.
Jei ši liauka insulino išskiria per mažai arba ląstelės į jį
nereaguoja (šis reiškinys vadinamas atsparumu insulinui), cukrus, užuot
pasiskirstęs audiniuose ir organuose, kaupiasi kraujyje ir trikdo viso organizmo
veiklą. Kai tokia būklė užsitęsia, susergama antro tipo diabetu.
Diabetas gali būti paveldimas, bet labai dažnai juo susergama
dėl netinkamo gyvenimo būdo ir nepakankamo rūpinimosi sveikata. Rizika ypač
padidėja vyresniems nei 45-erių metų asmenims, nes senėjančios ląstelės silpniau
reaguoja į kasos gaminamą insuliną, tad tokio amžiaus sulaukę žmonės turėtų ypač
daug dėmesio skirti šios pavojingos ligos profilaktikai.
Jei sirgo artimieji
Ypač atidūs savo sveikatai turėtų būti žmonės, kurių seneliai,
tėvai, broliai arba seserys sirgo cukriniu diabetu. Ši liga gali būti paveldima,
todėl kartą per metus būtina tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Be to, riziką
susirgti diabetu dar padidina per didelis kraujospūdis (arba jei jis buvo
nustatytas artimiems giminaičiams), nutukimas, širdies veiklos ir kraujo
apytakos sutrikimai. Pagal statistiką, kas antro hipertoniko kraujyje gliukozės
kiekis yra padidėjęs.
Reguliariai lankytis pas endokrinologą turėtų moterys, kurioms
buvo nustatytas nėščiųjų diabetas arba kurių kūdikis gimė didesnio nei 4 kg
svorio. Nors nėščiųjų diabetas praeina po kelių savaičių, kai gimsta vaikas,
tokioms moterims galimybė susirgti antro tipo cukriniu diabetu yra didesnė.
Antsvoris pavojingas
Riebalinio audinio perteklius organizme trukdo insulinui
atlikti jo darbą: nors šio hormono nutukusių žmonių kraujyje yra labai daug,
gliukozės koncentracija lieka per didelė. Todėl, norint išvengti diabeto, kaip,
beje, ir daugelio su antsvoriu susijusių ligų, labai svarbu pasiekti, kad kūno
svoris būtų normalus.
Koks jis turi būti, galima sužinoti apskaičiavus savo kūno
masės indeksą (KMI), t. y. svorį (kilogramais) padalijus iš ūgio (metrais),
pakelto kvadratu. Jei KMI didesnis nei 25, vadinasi, turima antsvorio, o jei šis
skaičius didesnis negu 30, žmogus yra nutukęs. Be to, reikia atkreipti dėmesį į
savo juosmens apimtį. Moterų ji neturi būti didesnė nei 88 cm, vyrų laikoma
normali iki 102 cm. Didesni skaičiai liudija apie pilvo tipo nutukimą ir didesnę
riziką susirgti medžiagų apykaitos sutrikimo sukeltomis ligomis.
Pernelyg apkūnių žmonių riebalinis audinys kaupiasi ne tik po
oda, bet ir apie kasą, kepenis, žarnyną ir virsta riebiosiomis rūgštimis, kurių
perteklius skatina per didelę gliukozės koncentraciją kraujyje. Atsikračius vos
keleto nereikalingų svorio kilogramų cukraus kiekis kraujyje sumažėja.
Mitybos klaidos
Viena iš diabeto priežasčių – gausus riebalų bei paprastųjų
angliavandenių maistas ir nereguliari mityba. Kad nedidėtų kūno svoris ir
gliukozės kiekis kraujyje būtų kuo pastovesnis, verta rinktis nekaloringus
patiekalus, vartoti daugiau lėtai pasisavinamų angliavandenių.
Vartojant daug paprastųjų angliavandenių cukraus kiekis
kraujyje dažnai staigiai padidėja, o netrukus labai sumažėja, ir ima kankinti
alkis, todėl nuolat užkandžiaujama ir, deja, tokiais produktais, nuo kurių
greitai pasisotinama, t. y. valgoma saldumynų, bulvių traškučių ir pan.
Sudėtiniai angliavandeniai, priešingai, gliukozės kiekį didina
pamažu ir visiškai organizmo pasisavinami, nevirsdami riebalų sankaupomis ir
suteikdami gyvybinei veiklai reikalingos energijos. Be to, sudėtinių
angliavandenių turtingame maiste gausu ląstelienos, kuri pripildo skrandį ir
greičiau pajuntamas sotumas, taigi mažiau suvalgoma.
Atskirti, kuriuose produktuose daugiau lengvai pasisavinamų
angliavandenių, o kuriuose – sudėtinių, padeda vadinamasis glikemijos indeksas
(GI). Maisto, kurio GI didesnis nei 70 (pvz., gliukozės GI yra 100, keptų bulvių
– 95, taip pat baltos aukščiausios rūšies miltų duonos ir makaronų, pieninio
šokolado, cukraus, sausainių, baltųjų ryžių, bananų, uogienės) diabetikams
geriau atsisakyti.
Daug naudingesni produktai, kurių GI yra mažas, tokie kaip
rupių miltų duona, neapdoroti ryžiai, avižiniai dribsniai, namuose išspaustos
šviežios vaisių sultys be cukraus, nesmulkių miltų makaronai, spalvotosios
pupelės, džiovinti žirniai, lęšiai, pieno produktai, ruginė duona, nesaldūs
vaisiai, juodasis šokoladas, fruktozė. Norintieji nesusirgti cukriniu diabetu,
kaip ir juo sergantieji, turi į savo valgiaraštį įtraukti pakankamai produktų,
kurių GI nedidelis, ir valgyti geriausia penkis kartus per dieną, o pusryčių,
priešpiečių, pietų, pavakarių ir vakarienės patiekaluose sudėtinių
angliavandenių turi būti maždaug vienodai.
Nejudrus gyvenimo būdas
Dėl fizinio aktyvumo stokos galima ne tik nutukti, bet ir
susirgti diabetu. Kai per dienas daugiausia tik sėdima prie darbo stalo,
automobilyje ir prieš televizorių, ne tik nesudeginamos susikaupusios riebalų
atsargos, bet ir organizmas negali susidoroti su kraujyje esančia gliukoze.
Daugiausia gliukozės nusėda raumenyse, o sportuojant, dirbant,
vaikščiojant ji sudeginama ir virsta energija, be to, kūno audinių ląstelės
tampa jautresnės insulinui. Taip pat fizinis aktyvumas padeda sumažinti
kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, taigi saugo kraujagysles.
Pakankamas reguliarus judėjimas, pavyzdžiui, greitas ėjimas
bent po pusvalandį 4–5 dienas per savaitę gerokai sumažina riziką susirgti šia
smarkiai gyvenimo kokybę bloginančia liga.
Parengė I. Maksimovaitė
