Pardavimas smuko
Sunkmečiu mažėjančios gyventojų pajamos dėvėtų drabužių
pardavėjams buvo įžiebusios viltį, kad šis verslas netrukus atgis.
Tokias svajones kurstė tai, kad vis daugiau žmonių negali sau
leisti įsigyti naujų gaminių.
Tačiau apsilankius Panevėžio dėvėtų drabužių parduotuvėse
galima pajusti slogią nuotaiką.
Prieš Kalėdas šiek tiek suaktyvėjęs verslas vėl nurimo, o
daugelyje parduotuvių darbužiai išparduodami po kelis litus.
Prekiautojai teigia, kad yra keletas priežasčių, kodėl jų
verslas merdi: į parduotuves nebeužsuka nuolatiniai pirkėjai, gaminių kokybė
prastesnė, o konkurencinę kovą apsunkino pigios kinų parduotuvės – jų mieste
įkuriama vis daugiau.
„Seni klientai pirko pigiai ir daug, tačiau jie pastaruoju metu
pradėjo galvoti, ką įsigyti, ir dingo iš akiračio. Atsirado norinčiųjų tokių
drabužių, kokius randa prekybos centruose ar turguje. Tačiau tokių reikalavimų
nenauji gaminiai neatitinka. Pagyvėjimo nejaučiame“, – „Sekundei“ pasakojo
J.Basanavičiaus gatvėje dėvėtais drabužiais prekiaujanti Aušra
Marcinkevičienė.
Jos mintims pritarė ir kitų parduotuvių darbuotojai. Beveik
visos pardavėjos tvirtino, kad geriausi dėvėtų drabužių prekybos laikai jau
praeityje.
„Po Naujųjų metų skelbiame išpardavimą. Brangiausi rūbai
kainuoja 8 litus. Pirkėjai nori gero daikto už kuo mažesnę kainą. Jeigu pasakei,
kad teks mokėti litą, jie prašys parduoti už pusę. Jei žmogui labai reikia kokio
nors drabužio, jis moka tiek, kiek kainuoja.“, – tikino Aukštaičių gatvėje
įkurtos dėvėtų drabužių parduotuvės pardavėja Eglė.
Tose parduotuvėse žiemą populiariausi šilta apranga ir
patalynė. Tačiau pastarosios rasti sunku, nes ši prekė labiausiai perkama.
Kailiniai už 50 litų
Daugiausia dėvėtų drabužių parduotuvių yra J.Basanavičiaus
gatvėje. Nutįsusi eilė medinių išklibusių namų gerai žinoma tarp panevėžiečių,
kurie perka dėvėtus drabužius.
Einant iš vieno į kitą, nesušalus galima pasiekti miesto
centrą. Kai kuriose parduotuvėse parduodami tik tam tikros rūšies drabužiai.
Viena tokių – dėvėtų kailinių parduotuvė. Tačiau net ir žiemą,
kai atrodo, kad kailių paklausa turėtų būti didžiausia, pardavėja neslėpė
nusivylimo.
„Vasarą buvo lengviau, kailinių pirko daugiau. Nebuvo mokesčių
už šildymą, žmonės nebuvo išgąsdinti dėl pensijų mažinimo, todėl prekyba geriau
sekėsi. Nesakau, kad visai neperka, bet vangokai judama. Maniau, kad žiemą bus
didesnis susidomėjimas“, – tvirtino pardavėja Janina Jankauskaitė.
Dėvėtų kailių parduotuvėje įvairių rūšių kailiniai kainuoja nuo
50 iki 400 litų. Sumokėti didžiausią prašomą sumą išgali vos vienas kitas.
„Labiausiai perkami tie kailiniai, kurie kainuoja apie 50 litų.
Jie natūralūs, atvežti iš užsienio. Panevėžiečiai dažniausiai pageidauja audinių
kailinių. Pagrindiniai klientai – moterys, vyrai užsuka labai retai. Jei ir
užsuka, kailinių žmonoms pirkti nepuola, ieško sau“, – juokdamasi pastebėjimais
dalijosi J.Jankauskaitė.
Moteris nesutinka su nuomone, kad kailiniai išėjo iš mados.
Kitaipi nei užsieniečiai, panevėžiečiai kailinius drabužius perka praktiniais
sumetimais.
„Ten, užsienyje, kailiniai dėvimi prie basučių ir plonų
suknelių norint pademonstruoti prabangą, o pas mus kailinius velkasi, nes žiemą
su jais šilta“, – apie panevėžiečių praktiškumą aiškino pardavėja.
Kokybė prastėja
Dėvėtų drabužių pardavėjai pastebėjo, kad sunkmečiu suprastėjo
iš Vakarų Europos atvežamų gaminių kokybė. Permainas lėmė kelios priežastys.
Anksčiau drabužius dažnai keisdavę užsieniečiai sunkiais
ekonominiais laikais pradėjo juos tausoti ir išmeta tik labai nusidėvėjusius.
Antroji priežastis – Kinija. Daugelis bendrovių perkėlė drabužių gamybas į šią
šalį. Nors gaminiai tapo pigesni, tačiau jų kokybė gerokai suprastėjo.
„Užsienyje tikriausiai taip pat juntama krizė. Žmonės lengva
ranka neišmeta drabužių, kaip būdavo anksčiau. Jaučiam, kad drabužiai užsienyje
yra labiau atrenkami. Nebegauname originalios aprangos. Yra drabužių, kurie buvo
pasiūti Kinijoje, todėl ne tokie kokybiški. Gamintojai tikriausia nori, kad
drabužius žmonės greitai keistų, todėl gamina už mažesnę savikainą ir
prastesnius. Kokybės nebėra“, – konstatavo A.Marcinkevičienė.
Dėvėtų drabužių pardavėjai kinus kaltina ir dėl sumažėjusių
pajamų. Panevėžyje drabužių parduotuves atidarę verslininkai pradėjo konkuruoti
su nenaujų gaminių parduotuvėmis.
„Koja labai pakišo kinai. Daug kas dėmesį kreipia į tai, kad
daiktas naujas, o kad jis nekokybiškas, niekas į tai nežiūri“, – kinų prekes
peikė J.Basanavičiaus gatvės parduotuvės pardavėja.
Pirkti dėvėtus drabužius urmu, pasak prekiautojos, tas pats
kaip imti katę maiše, nes neaišku, kokios kokybės gaminius pavyks įsigyti.
„Kartais nusipirktą partiją tenka visą išmesti, o juk sumokėjus
500 litų už naują siuntą reikia prekiauti taip, kad liktų ne tik sau, bet ir
mokesčiams“, – paaiškino A.Marcinkevičienė.
Katė maiše
Sunkmečio laikais paklausiausi drabužiai yra ne kainuojantys
vos kelis litus, o šiek tiek brangesni – iki 35 litų. Brangesni gaminiai
populiaresni todėl, kad pirkėjai gaili pinigų mažiau vertingiems drabužiams.
Brangesniems prekybininkai netaiko ir nuolaidų, nes tokią prekę
anksčiau ar vėliau vis tiek kas nors nupirks. Sunkiausia parduoti kainuojančius
nuo 5 iki 10 litų drabužius. Tokie nelabai reikalingi, juos anksčiau pirkdavo
tik dėl noro patenkinti pirkimo įpročius.
„Daugelį prekių nesiseka parduoti už didesnę kainą, nei jos yra
vertos. Pavyzdžiui, 25 litus kainuojančio drabužio neparduosi už 35 litus, nes
tada geriau nueiti į parduotuvę ir daiktą nusipirkti su nuolaida“, – mano Aušra
Marcinkevičienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. sausio 19 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. VILIOJA. Dėvėtų drabužių
pardavėjos, norėdamos privilioti pirkėjus, skelbia išpardavimus, per juos visi
gaminiai daž-niausiai kainuoja po kelis litus.
