Šių metų pirmąjį pusmetį alaus mūsų šalyje parduota beveik 7 proc. daugiau.
Didžioji dalis Lietuvos įmonių neturėtų pajusti Baltarusijos valiutos devalvacijos pasekmių. Tačiau penktadalis apklaustų bendrovių užsimena apie neigiamą įtaką jų verslui. Dėl kaimynystėje užsitęsusios krizės labiausiai jaučiasi nukentėję aludariai, kurių skundai girdisi garsiausiai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta apklausa liudija, kad mūsų šalies verslui baltarusių devalvuotas rublis nebus itin skaudus smūgis.
Net 80 proc. iš 130-ties įmonių vadovų pareiškė, kad ekonominiai įvykiai Baltarusijoje turės nereikšmingos įtakos, nes pas kaimynus neturi jokių verslo ryšių arba su partneriais pasirašomose sutartyse numatomas atsiskaitymas užsienio valiuta.
Tačiau penktadalis bendrovių susiduria su rimtesnėmis problemomis. Iš pastarųjų didžiausią žalą patiria maisto ir gėrimų (44 proc.) ir metalo pramonės įmonės (apie 42 proc.).
LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas Baltarusiją pavadino viena svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių – kaimynams tenka apie dešimtadalis mūsų šalies eksporto pyrago.
Anot jo, pašokus importuojamų į Baltarusiją gaminių kainai ir sumažėjus vietos gyventojų perkamajai galiai, nukentėjo dalies Lietuvos gamintojų produkcijos patrauklumas. Be to, dėl užsienio valiutos stygiaus partneriai iš Baltarusijos vėluoja atsiskaityti su mūsų gamintojais. Vėluoja Baltarusijoje ir užsakomų žaliavų pristatymas, todėl lėtėja kai kurių įmonių gamybos procesai.
„Iškilo ir netiesioginė grėsmė Lietuvos gaminių eksportui į Rusiją – devalvavus Baltarusijos valiutą, į Rusiją plūsta pigi baltarusiška produkcija ir taip blogina Lietuvos gamintojų konkurencinę padėtį, mažina mūsų verslo eksporto į Rusiją galimybes“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Reklamos draudimo bijo labiau
Bene garsiausiai Baltarusijos rublio devalvacija iki šiol skundžiasi aludariai. Tiesa, ne pačia devalvacija, o pigiu baltarusišku alumi, kurio pasirinkimas prekybos centruose vis didėja.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas tvirtino, kad šių metų pirmąjį pusmetį alaus mūsų šalyje parduota beveik 7 proc. daugiau. Tačiau vietos gamintojai tuo nesidžiaugia, nes esą visą priaugį sudaro baltarusiškas alus. Šis yra iki 30 proc. pigesnis nei pigiausia lietuviška produkcija.
Gildijos valdovas importuotojų elgesį pavadino „klastingu“, nes valstybinė Baltarusijos įmonė eksportuoja alų net su lietuviškomis etiketėmis. Dėl to esą labiausiai nukenčia mažesnės Lietuvos alaus daryklos.
S.Galadauskas apgailestavo, kad į Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos atvežamam alui netaikomas muito mokestis, o vienašališkai Lietuva jo negali įvesti.
Aludariai regi itin grėsmingą scenarijų kitąmet, jeigu įsigalios visiškas alkoholio reklamos draudimas. Tuomet esą Lietuvą užplūs ne tik baltarusiški, bet ir kitų užsienio šalių alkoholiniai gėrimai.
„Importas pasieks tokią kritinę masę, kad gaminti alų Lietuvoje neapsimokės“, – pagąsdino S. Galadauskas.
Vis dėlto aludariai dar nėra visiškai praradę viltį dėl savo ateities, mat Seime jau inicijuojamos įstatymo pataisos švelninti būsimo draudimo sąlygas.
