Kai visos šalies aukštosios mokyklos itin rūpinasi savo įvaizdžiu ir galvoja, kaip pavasarį pritraukti kuo daugiau jose norinčių studijuoti studentų, Panevėžio kolegijos vadovybės priešininkai jau demonstratyviai metė baltą pirštinę ir pasitelkę net studentus išėjo skųstis viešai.
Panevėžio kolegiją labiau nei vienas geriausių Lietuvoje praktinio mokymo centrų su 13-laboratorijų, į Aukštaitijos sostinę atviliojančių studentus ir iš Vilniaus ar Kauno, bando išgarsinti į gatvę protestuoti išėję dėstytojai.
Vidurdienį Laisvės a. priešais kolegiją su pasakų herojus vaizduojančiais plakatais išsirikiavę 15-iolika dėstytojų, profesinės sąjungos narių, reikalavo įstaigos direktoriaus Egidijaus Žukausko ir jį į šias pareigas paskyrusios kolegijos tarybos atsistatydinimo.
„Alma Mater pavojuje“ – skelbė dėstytojų iškeltas plakatas, vaizduojantis nuo nasrus iššiepusio vilko sprunkančius tris paršelius. Kitame pasipūtęs gaidys giedojo apie valdymą ir strategiją, o po jo uodega mėtėsi „kokybė“, dar kitame dėstytojai prakalbo kolegijos ugdytinių vardu: „nepamirškite mūsų, studentų“.
Į piketą susirinkę dėstytojai aiškino taip bandantys išsaugoti Panevėžiui vienintelę jo savarankišką aukštąją mokyklą. Jų nuomone, direktoriaus Egidijaus Žukausko vykdoma pertvarka, kai vietoj buvusių dviejų fakultetų įkurtos keturios katedros, kolegiją nubloškė iki profesinės mokyklos lygmens.
„Kantrybė trūko stebint, kaip naikinama mūsų aukštoji mokykla. Jos struktūra jau kaip profesinės mokyklos, vadinasi, tetrūksta vieno žingsnio, kad Panevėžio kolegija virstų profesine“, – piktinosi profesinės sąjungos pirmininkas, kolegijos lektorius Henrikas Sinickas.
Jaučiasi nuskriausti
Piketuojantys dėstytojai teigė nesuvokiantys vykdomos reorganizacijos prasmės. Jie įsitikinę, kad pertvarka nepagrįsta ekonomiškai, ir reikalauja ją stabdyti.
„Padalinių priviso dar daugiau nei buvo. Reforma daroma taip negrabiai, kad net abejojame, ar administracija iš viso turi kolegijos viziją. Jie negali jos turėti, nes netgi sumaišyti pareigybių aprašai“, – teigė H. Sinickas.
Profesinė sąjunga tikina direktoriui ne kartą išsakiusi savo reikalavimus ir kvietusi derėtis, pati sutikusi, kad kone trečdaliu sumažėjus studentų būtų apkarpyti ir dėstytojų atlyginimai. Tačiau derybas H. Sinickas vadina negarbingomis.
„O ką mes matome? Dėstytojai sutiko veržtis diržus, o administracija įkūrė naujų padalinių, kanclerį prilygino pavaduotojui, jam gerokai pakėlė atlyginimą. Vietoj dviejų direktoriaus pavaduotojų jau yra trys“, – piktinasi profesinės sąjungos lyderis.
Negana to, piketuotojai mano, kad dėstytojų sumažintų atlyginimų sąskaita praėjusių metų pabaigoje administracijos darbuotojai buvo pamaloninti priedais prie atlyginimų.
Anot H. Sinicko, visu etatu dirbančių dėstytojų atlyginimas nesiekia 2000 Lt į rankas. Jis pats dirba maksimaliu leistinu krūviu – 1,25 etato. Būdamas lektorius uždirba 2300 Lt atskaičius mokesčius. Anot H. Sinicko, tokiu krūviu dirba tik apie dvidešimt dėstytojų.
„Praeitą pavasarį norėjo dėstytojams sumažinti atlyginimus 15 proc., bet išsiderėjom, kad 9 proc. O prieš Naujuosius administracija išsimokėjo priedus. Aišku, skaudu, kad nuo mūsų nuima, o sau prisideda“, – sako Alma Paukštienė, matematikos dėstytoja.
O puse etato dirbanti ir dvi dienas per savaitę paskaitas turinti inžinerinės grafikos dėstytoja Bronislava Ramanauskienė guodėsi uždirbanti 1100 Lt.
Ministerijos nelaukė
Piketuoti dėstytojai išėjo nelaukę, kol pertvarką kolegijoje įvertins Švietimo ir mokslo ministerija. Ji audito išvadas žada pateikti jau kovo 4-ąją. Profesinės sąjungos lyderis prasitarė, kad jų neįtikintų direktoriui palankios ministerijos išvados.
Jei tikrintojai įvertins, kad kolegija eina teisinga linkme, profesinė sąjunga savo reikalavimų vis tiek neketina atsisakyti.
„Netikime audito rezultatais. Manome, bus užglaistyta“, – pareiškė H. Sinickas.
Į karą įtraukė ir studentus
Dėstytojų piketą ant kolegijos laiptų susirinkę stebėjo ne tik juos palaikančių kolegų būrys, bet ir kompanija studentų. Jie aiškino per pertrauką tarp paskaitų irgi atėję palaikyti protestuojančių savo dėstytojų. Tačiau ką tokio blogo, jų nuomone, daro kolegijos direktorius, kad jį reikėtų atleisti iš darbo, jaunuoliai negalėjo pasakyti.
„Mes, studentai, jaučiame, kad kolegijoje vyksta pertvarka, kuria ne visi dėstytojai patenkinti, todėl mums ji irgi atrodo bloga. Nieko konkrečiai nežinome. Nuo studentų slepiama. Sužinome tik pasikalbėję su dėstytojais. Kolegiją išlaiko studentai, mūsų nuomonė turėtų būti svarbi“, – „Sekundei“ teigė verslo vadybą studijuojanti trečiakursė.
Dėstytojų piketas didesnio susidomėjimo nesulaukė. Su jais pasikalbėti neišėjo nei protestuotojų iš posto verčiamas E. Žukauskas, nei kolegijos taryba.
Ne vienas Laisvės a. praeivis kraipė galvą, išgirdęs, kad piketuoja ne didesnių atlyginimų reikalaujantys kokios gamyklos juodadarbiai, o miesto inteligentijos atstovai.
„Jei dabar piketuoja dėstytojai, ateityje piketuos ir jų studentai. Negražus pavyzdys. Lietuvoje bus kaip užsienyje, kur riaušininkai viską daužo“, – apgailestavo 80-metė panevėžietė.
O Laisvės a. gyvenančiam pusamžiam Vladui neatrodo, kad dėstytojams piketuoti netiktų.
„Kiekvienas turi teisę reikšti savo nuomonę. Vieni per spaudą, kiti piketuodami. Jei kolegijos viduje nesusitaria, kas jiems belieka“, – mano Vladas.
Direktoriaus neišgirdo
Kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas neketina atsistatydinti ir nesupranta, kodėl dėstytojams buvo reikalinga išeiti į gatvę ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas vyksta už Panevėžio aukštosios mokyklos sienų.
E. Žukauskas teigia dar prieš porą dienų profesinei sąjungai siūlęs sėstis prie derybų stalo ir kartu spręsti problemas. Netgi piketo dieną, iš paties ryto direktorius piketo organizatoriams nusiuntęs laišką kviesdamas ieškoti kompromiso.
„Mano nuostata į darbuotojus nepasikeitė dėl to, kad jie išėjo piketuoti. Aš juos gerbiu. Suprantu, kad reikia dar daugiau aiškinti, bendrauti. Bet manau, kad žmonės yra klaidinami. Nežinau, ar pačių profesinės sąjungos vadovų, ar kitų. Atrodo, su darbuotojais pašneki, išaiškini, o apsisuka – ir vėl nuo pradžios“, – stebisi E. Žukauskas.
Anot direktoriaus, kolegijoje, kaip ir visos Lietuvos mokyklose, mažėjant studentų, nebuvo įmanoma išvengti atlyginimų apkarpymo. Piketuotojai nutylėjo, kad ieškoma vidinių resursų, kaip dėstytojams juos atkurti – nuo sausio užmokestis kilstelėtas 3,5 proc.
E. Žukauskui keisti priekaištai, kad kolegijoje dėstytojams neleidžiama užsidirbti. Maksimalų jų darbo krūvį numato įstatymas.
„Aš, kaip vadovas, esu atsakingas už tai, kad nebūtų įstaigoje pažeidinėjami įstatymai“, – teisinasi direktorius.
Žengia paskui Vakarus
Protestuotojus papiktinę priedai, anot E. Žukausko, buvo išmokėti irgi ne jo nuožiūra, o laikantis kolegijos tarybos nustatytos tvarkos, galiojančios ir dėstytojams, ir administracijai, ir aptarnaujančiam personalui.
„Ašaros ir kalbėjimas apie priedus yra neetiškas. Jie išmokėti nustatyta tvarka už papildomus darbus, bet ne dėstytojų atlyginimų sąskaita“, – tvirtina E. Žukauskas.
Kodėl protestuotojų netenkina kolegijos struktūros pertvarka, jam irgi sunku suprasti. Dėl reorganizacijos, anot direktoriaus, nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas iš 260-ies. Dviem yra įteikti įspėjimai apie atleidimą, tačiau E. Žukauskas teigia žmonių į gatvę neišsiunčiantis – jiems siūlomos kitos pareigos.
E. Žukausko pasiūlytai reorganizacijai yra pritarusi ir aukščiausia kolegijos valdžia – devynių narių taryba.
Apie pertvarką kolegijoje buvo kalbama dar nuo praėjusių metų kovo. E. Žukauskas tikina, kad su ja buvo supažindinta bendruomenė, taip pat ir profesinė sąjunga.
„Panevėžio kolegija nėra pirma, pasirinkusi tokią struktūrą. Klaipėdos jūreivystės kolegijoje irgi katedra yra pagrindinis akademinis darinys, o Vakarų Europoje toks modelis labai paplitęs. Struktūriniai pokyčiai būtini, nes reikėjo išryškinti katedros ir jos vedėjo vaidmenį. Iki tol turėjome net 11 katedrų, o joms vadovavo dėstytojai, turėję didžiulius pedagoginius krūvius. Suprantama, kad dėl to katedroms negalėjo skirti pakankamai dėmesio. Dabar supaprastinta vadybos struktūra padeda mums būti arčiau studento, dėstytojo ir socialinių partnerių“, – „Sekundei“ teigė direktorius.
Anot jo, dėl reorganizacijos sutaupyta net 21 etatas administracijos ir aptarnaujančio personalo, bet ne dėstytojų sąskaita.
Įvaizdžiui sudavė smūgį
Pernai šalies aukštąsias mokyklas patikrinę Lietuvos ir užsienio ekspertai Panevėžio kolegiją įvertino labai gerai. Ji gavo akreditaciją didžiausiam terminui – šešeriems metams. Po ekspertų vertinimo suklupo penkios aukštosios mokyklos. Jų veikla buvo įvertinta neigiamai arba skirta akreditacija tik trejiems metams.
E. Žukauskas nuogąstauja, kad lig šiol tarp geriausiųjų šalies aukštųjų esančios Panevėžio kolegijos įvaizdžiui dabar gali būti gerokai pakenkta. Vadovas apgailestauja, kad padaryti geri darbai ir pasiekimai yra kur kas greičiau pamirštami, nei tokie, vadinamieji, protestai, kurių metu pasakoma ir daug netiesos.
„Bijau, kad piketas turės neigiamų pasekmių. Deja, kolegijos įvaizdžiui bus suduotas smūgis. Apgailestauju ne dėl savęs – dėl aukštosios mokyklos, kuri turi gerą vardą, ateities, dėl studentų, kurie čia mokosi emocinės savijautos. Įvaizdį sugriauti galima labai greitai, o jį atkurti labai sunku“, – baiminasi vadovas.
Kolegijai solidumo nepridėjo
Rimantas Vaitkus
Švietimo ir mokslo viceministras
Labai gaila, kad dėl auditorės ligos užtruko Švietimo ir mokslo ministerijos atliekamas auditas Panevėžio kolegijoje. Jo išvadas turėsime kovo pradžioje, o aš pats planuoju jau kitą savaitę važiuoti į kolegiją kalbėtis su visomis pusėmis: profesine sąjunga, kolektyvu, administracija.
Su Panevėžio kolegija buvau susitikęs maždaug prieš metus ir jau tuomet buvo aštriai kritikuojamas vadovybės parengtas reorganizacijos planas, nors man jis atrodė racionalus. Reorganizaciją lemia ekonominės priežastys, mažėjantis studentų skaičius. Bet matau, kad įstaigos direktorius, nors ir turėdamas gerų ketinimų, neranda bendros kalbos su darbuotojais.
Konflikte niekada nebūna kalta tik viena pusė. Tokiose situacijose psichologai siūlo geriausią vaistą – kalbėtis. Ministerija bandys ieškoti būdų, kaip tuos santykius dar būtų galima sulipdyti. Jei matysime, kad nebėra galimybės taisyti padėtį, Panevėžio kolegijos tarybai gali tekti spręsti klausimą dėl direktoriaus tinkamumo.
Gaila, kad kolegijos darbuotojų protestas įgijo tokią aštrią formą. Gyvename demokratinėje visuomenėje ir piketai nėra draudžiami. Bet dėl tokio viešo kolektyvo kalbėjimo gatvėje kolegijai gali būti dar sunkiau surinkti studentų. Besirenkantiems, kur studijuoti, abiturientams tėvai dėl skandalų Panevėžio kolegijoje gali patarti rinktis kitą aukštąją mokyklą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
