Panevėžio kolegijos dėstytojai perspėja parodysiantys tai, ko Aukštaitijos sostinė dar nemačiusi. Aukštosios mokyklos darbuotojų profesinė sąjunga rimtai prabilo apie dėstytojų streiką. Taip profesinė sąjunga protestuoja prieš kolegijos direktoriaus Egidijaus Žukausko vykdomą švietimo įstaigos pertvarką – naikinamus fakultetus, kuriamas katedras, keičiamus darbuotojus.
Dėstytojai prasitaria, kad vienas iš protestuotojų reikalavimų būtų trauktis pačiam direktoriui. Profesinė sąjunga teigia, jog drastiškų ketinimų atsisakytų, jei į kolegiją atlikti finansinio ir veiklos audito savo prievaizdus atsiųstų Švietimo ir mokslo ministerija.
Pavaduotoją kentė metus
Jau nuo sausio Panevėžio kolegijoje nebeliks abiejų fakultetų, vietoje jų veiks keturios katedros. Atrinkti ne tik būsimi jų vedėjai, bet ir naujas pastarųjų vadovas – nuo Naujųjų metų direktoriaus pavaduotojo akademinei veiklai postas atiteks dabar laikinai Medicinos ir socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas einančiam, anksčiau apskrities Švietimo priežiūros inspekcijai vadovavusiam mokslų daktarui Ričardui Kliminskui. Jis pakeis vos prieš metus į pavaduotojos pareigas E. Žukausko priimtą, o dabar jo paties atleidžiamą miesto Tarybos narę, „valstietę“ Rasą Glinskienę.
Profesinė sąjunga tvirtina, jog dėl galimai neskaidrių E. Žukausko sprendimų įgyvendinant kolegijos struktūros pertvarką aukštojoje mokykloje tvyro psichologinė įtampa. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Henriko Sinicko, apie vykdomą reorganizaciją darbuotojai sužino ne iš vadovybės, o gandų, abejonių kelia ir konkursas į katedros vedėjų vietas.
Profesinę sąjungą stebina, kad buvo pateiktas labai trumpas terminas kandidatams pateikti dokumentus, nenurodyta etatinio darbo apimtis nei darbo užmokesčio koeficientai. Profesinės sąjungos atstovams įtartina, kad pasirinkti tinkamiausius kandidatus į vedėjų vietas direktorius patikėjo ne dabartinei savo pavaduotojai R. Glinskienei, o į jos vietą dar neatsisėdusiam R. Kliminskui.
Darbuotojų atstovams keisčiausia, kad apie atrankos rezultatus bendruomenė nėra informuota. Profesinės sąjungos lyderiai – H. Sinickas ir jo pavaduotojas lektorius Vytautas Paliukas tikina dar nežinantys, kas vadovaus katedroms, nors girdėję, kad administracija jau išsirinko būsimuosius vedėjus.
Gailisi susiveržę diržus
Anot H. Sinicko ir V. Paliuko, kolegijoje susiklosčiusi psichologinio spaudimo vadovui nepalankiems darbuotojams praktika, įstaigoje įtvirtinamas autoritarinis valdymas.
„Fakultetai buvo ekonomiškai savarankiški, patys planuodavo savo lėšas. Dabar užsimota visa tai sunaikinti. Matome tik vieną priežastį – kolegijos finansus sutelkti vienose rankose. Darbuotojai pažeminami pareigomis, nesutinkantys iš darbo išeina šalių susitarimu, turbūt suprantama, ką tai reiškia“, – mano profesinės sąjungos lyderiai.
H. Sinickas ir V. Paliukas tikina, kad tokia pertvarka veda kolegiją į sunaikinimą. Anot jų, naujoji įstaigos struktūra būdinga profesinei, bet ne aukštajai mokyklai. Pagal panevėžiečių numatomą modelį Lietuvoje dirba vienintelė kolegija – aukštoji Jūreivystės mokykla. Tačiau ji siūlo tik penkias studijų programas, tai yra keliskart mažiau nei Panevėžio kolegija.
Profesinės sąjungos lyderiai įsitikinę, kad fakultetų naikinimas ir katedrų steigimas turėtų būti stabdomas, kol toks poreikis nepagrįstas finansiniais skaičiavimais.
Anot V. Paliuko, susirūpinimą kelia ir kolegijos finansinė padėtis, nes mažėjant studentų kolegijos biudžetas irgi traukiasi, tačiau administracijos darbuotojams išmokami priedai ir priemokos.
Profesinės sąjungos lyderiams neatrodo teisinga ir vadovų atlyginimai, siekiantys 5000 – 6000 Lt į rankas, nors etatą turintis dėstytojas uždirba netgi mažiau nei 2000 Lt atskaičius mokesčius. Pasak H. Sinicko, profesinė sąjunga pati sutiko eiti į kompromisą, kai administracija ragino veržtis diržus, bet dabar mato, kad administracija elgiasi netinkamai.
Pageidauja arbitro iš šalies
Dėl situacijos kolegijoje profesinė sąjunga šįmet jau bene du kartus kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Tačiau pastaroji nerado už ką barti įstaigos vadovų ir tik įsikišus Seimo audito komitetui kolegijos direktorius sulaukė nurodymo atlikti vidinį finansinį auditą. Tam sudarytoje darbo grupėje dirbantis V. Paliukas tvirtina, kad ne to iš ministerijos tikėtasi.
„Mūsų pagrindinis prašymas ministerijai – atlikti išorinį auditą. Kolegijoje per daug jau viskas susivėlę, kad patys savo pajėgomis galėtume rasti šaknis, dėl ko įvyko daugelis nepamatuotų sprendimų. Tam reikalingas arbitras iš šalies“, – įsitikinęs V. Paliukas.
Dabar ministerijai apie Panevėžio kolegiją priminė profesinės sąjungos pagalbos prašymo sulaukęs Seimo narys Petras Narkevičius.
Ar šįkart ministerija atsiųs savo prievaizdus į Panevėžį, viceministrė Svetlana Kauzonienė teigė dar negalinti atsakyti. Anot jos, šiuo metu klausimas dar svarstomas.
Susiskaldžiusi Panevėžio kolegija – ne išimtis tarp šalies aukštųjų, tvirtina H. Sinickas ir V. Paliukas. Anot jų, panaši situacija visoje Lietuvoje – ilgai ramiai gyvenusiuose universitetuose ir kolegijose aktyviai kuriasi profesinės sąjungos.
„Švietimo ir mokslo įstatymas aukštosioms mokykloms suteikė viešųjų įstaigų statusą ir numatė jų autonomiją. Tai reiškia, kad su jų funkcionavimu susijusius klausimus sprendžia nebe ministerija, o steigėjai – tų pačių aukštųjų tarybos. Jos kontroliuoja direktorius, o šie tarybų nariams atsilygina etatais. Ministerija nusiplauna rankas“, – įstatymų leidėjų klaidą mato kolegijos profesinės sąjungos lyderiai.
Mokslo įstaiga šaukiasi Aukščiausiojo
Egidijus Žukauskas
Panevėžio kolegijos direktorius
Nors aukštoji mokykla tiki mokslo pasiekimais, bet dabar adventinis laikotarpis, todėl sakau: duok Dieve, kad aš klysčiau ir tam tikri asmenys man dėl ne visai suprantamų priežasčių – asmeninių ambicijų ar politinių – nenaudotų mūsų darbščios, šaunių dėstytojų profesinės sąjungos kaip įrankio savo tikslams pasiekti. Būtų skaudžiausia, jei akademine bendruomene būtų pasinaudota.
Kolegijoje įgyvendinami ne asmeniniai mano, o dviejų įstaigoje veikiančių tarybų sprendiniai. Devynių narių kolegijos taryba dar birželį patvirtino naują valdymo struktūrą. Jos projektas buvo aptartas ir su profesine sąjunga, išklausyti jų siūlymai ir į juos atsižvelgta. Kolegijos taryba rugsėjį patvirtino ir struktūros pertvarkos priemonių planą.
Naujosios valdymo struktūros esmė – išgryninti veiklas. Vietoje dviejų fakultetų nuo Naujųjų atsiras keturios katedros. Taip įgyvendinamos kolegijos vertinimą šįmet atlikusių tarptautinių ekspertų rekomendacijos, tai leidžia mums būti dar arčiau studentų ir dėstytojų.
Turiu du pavaduotojus ir kanclerį, kurio statusas irgi jiems prilyginamas. Mes labai tikimės padirbėti taip, kad laimėtume Europos Sąjungos remiamus projektus iš 2014-2020 m. programos. Su projektais į kolegiją ateitų ir pinigai.
Neginčiju, kad lėšų, į kolegiją ateinančių su studentais, mažėja, nes per pastaruosius penkerius metus studentų sumažėjo nuo 2400 iki 1800. Praradimus kolegija kompensuoja per projektinę veiklą pritraukiamomis lėšomis. Konkretūs įstaigos finansiniai rodikliai bus aiškūs atlikus metinę finansinę ataskaitą.
Pavaduotoju akademinei veiklai nuo sausio paskirtas R. Kliminskas, o šias pareigas dar tebeeinančiai profesorei R. Glinskienei jau pateikti trys pasiūlymai kitai darbo vietai užimti, tarp jų – ir katedros vedėjos vieta. Kadangi profesorė neapsisprendė, teiksiu dar ketvirtą pasiūlymą. R. Glinskienė pavaduotoja dirba metus, iš jų apie tris mėnesius sirgo. Per tiek laiko išryškėjo, kad jai trūksta vadybos darbo patirties. Pripažįstu savo klaidą, kad priimdamas ją į šias pareigas turėjau labiau įsitikinti vadybos gebėjimais. Ji dvi kadencijas dirbo Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto katedros vedėja, bet viena yra vadovauti katedrai, o kita – eiti apie 2000 studentų ir 150 dėstytojų turinčios kolegijos vieno iš vadovų pareigas.
Manau, etiškai padariau, kad kandidatus į vedėjus įvertinti pavedžiau R. Kliminskui, nes jis turės jiems vadovauti.
Situacija nenormali
Petras Narkevičius
Seimo narys
Panevėžio kolegijos profesinė sąjunga mane informavo apie susiklosčiusią įtemptą situaciją tarp kolegijos darbuotojų ir vadovybės. Ne kartą buvo kreiptasi į Švietimo ir mokslo ministeriją, tačiau jokio atsakymo negavo.
Negaliu likti nuošaly susiklosčius tokiai situacijai. Dėl situacijos kolegijoje kalbėjausi su Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais. Jie mane informavo, kad E. Žukauską kviesis pokalbio. Ministerija suinteresuota, kad Panevėžio kolegija normaliai funkcionuotų ir joje darbo klimatas būtų normalus, dabar to nėra.
Tikiuosi, kad kolegijoje bus atliktas ir išorės vertintojų auditas – emocijas reikia nustumti į šalį ir įvertinti struktūrinių pakeitimų poreikį.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
