Kas bendro tarp rinkiminių metų biudžetą priiminėjančių Seimo narių ir girtų paauglių? Didelė tikimybė, kad tiek vieni, tiek kiti iškrės kokią nors kvailystę. O skirtumas tas, kad paaugliams paprasčiau apsisaugoti nuo kvailysčių – reikia tiesiog uždrausti jiems parduoti alkoholį.
Dar šių metų spalį atrodė, kad „rinkiminių biudžetų“ tradicija bus sulaužyta. Finansų ministerijos parengtame ir Vyriausybės patvirtintame 2012 m. valstybės biudžeto projekte nebuvo nė kvapo artėjančių Seimo rinkimų. Vienintelis reikšmingesnis išlaidų padidinimas, kurį tiesiogiai būtų pajutę rinkėjai, – į 2009 m. buvusį lygį atstatytos pensijos. Bet tai padaryti buvo numatyta dar priimant pensijas sumažinusį įstatymą – jame nurodyta, kad mažesnės išmokos bus mokamos dvejus metus, iki 2011-ųjų pabaigos.
Planuotas fiskalinis deficitas – 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba kone perpus mažesnis nei šiemet – taip pat nepriminė rinkimų. Mat iki šiol Lietuvoje rinkimų metais deficitas išsipūsdavo.
Lapkričio viduryje interviu žurnalui IQ finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad naujus – nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių – mokesčius turėtų svarstyti naujos kadencijos Seimas.
Taigi atrodė, kad 2011-ųjų politinio sezono pabaiga bus nuobodi kaip Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavimo ataskaita.
Tačiau per porą dienų viskas apsivertė aukštyn kojomis. Finansų ministerija kitų metų BVP augimo prognozę sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Dėl to planuojamuose kitų metų valstybės finansuose atsivėrė maždaug milijardo litų skylė. Štai tada politikai prisiminė, kad kitąmet – rinkimai, todėl pradėjo blaškytis.
Dėl siūlymo 4 proc. mažinti valdžios išlaidas (efektas – 600 mln. litų) sutarta gana greitai. Dėl likusios deficito dalies politikai pakliuvo į nepavydėtiną situaciją. Dauguma jų suprato, kad skubiai prasimanyti papildomų pajamų galima tik įvedus naujus mokesčius arba padidinus esamus. Tačiau retas kuris išdrįstų imti ir padidinti mokesčius prieš pat rinkimus.
Todėl prie kiekvieno siūlymo ką nors apmokestinti pridėtas žodis „prabangus“: apmokestinti prabangų NT, prabangius automobilius ir jachtas. Taip dėl skubėjimo ir „prabangos“ elemento buvo sugadintos šiaip jau ne pačios blogiausios mokesčių idėjos. Tinkamai pasiruošus apmokestinti NT, būtų galima svariai papildyti biudžetą per daug nenuskriaudžiant gyventojų. Juolab kad laiko tam pasiruošti būta daugiau nei per akis – dar 2004 m. buvo parengtas NT mokesčio įstatymo projektas.
Tąkart pabijota siūlyti jį svarstyti prieš pat rinkimus. Vėliau Finansų ministerija buvo skaičiavusi ne vieną NT apmokestinimo variantą ir pateikusi savo išvadas. Tačiau Seime pradėtas svarstyti projektas apmokestinti tuos asmenis, kurie turi daugiau nei milijono vertės NT. Planuojama surinkti 17 mln. litų. Įvertinus tai, kad naujojo mokesčio administravimas bus sudėtingas ir brangus (tikslios sąnaudos dar net nėra apskaičiuotos), nauda biudžetui geriausiu atveju bus simbolinė.
Dėl kokių priežasčių užsieniečiai turėtų investuoti Lietuvoje. Kad čia lietuvaitės gražiausios?
Lygiai taip pat sugadinta automobilių apmokestinimo idėja. Europoje daug kur apmokestinami automobiliai, tačiau tai daroma pagal jų taršą ar kainą. Tuo tarpu Lietuvoje politikai pasiūlė apmokestinti automobilius pagal jų galią. Taip už 150 tūkst. litų 149 kilovatų galios automobilį nusipirkęs gyventojas nieko nemokėtų, o 10 tūkst. litų kainuojantis 151 kilovato galios automobilis savininko kišenę kasmet patuštintų 900 litų.
Tuo tarpu siūlymas apmokestinti didesnes nei 200 litų palūkanas po „Snoro“ bankroto, kai žmonių pasitikėjimas bankais yra susvyravęs, atrodo pateiktas pačiu blogiausiu įmanomu laiku.
Déjà vu ir biudžetas
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sprendimą dėl valdžios išlaidų mažinimo vadina puikiu pavyzdžiu, kad politikai sugeba susitarti ir priimti optimalius sprendimus, kurie būtini atsižvelgiant į nelengvą šalies finansinę padėtį. Tačiau antroji sprendimų serija, kai karštligiškai ir nelabai sėkmingai ieškota būdų, kaip į biudžetą pritraukti papildomų pajamų, tokio gero įspūdžio ekspertui nepaliko.
„Tie siūlymai yra socialinio solidarumo priemonės, kurios svarstytos chaotiškai ir stichiškai, todėl didėja tikimybė, kad jos bus nekokybiškai įgyvendintos“, – desperatiškų valdžios veiksmų grėsmę įžvelgia G. Nausėda.
„Viskas daroma skubotai, gerai nepasvarsčius ir neprofesionaliai, – pridėjo „Investuotojų forumo“ (IF) vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė ir paragino negriauti visos mokesčių sistemos paskubomis įvedant abejotino veiksmingumo mokesčius ir keičiant esamus tarifus, nes tai įneša daugiau sumaišties nei duoda realios naudos. – Nelipkime ant to paties grėblio kaip ir 2008 m.“
Kęstutis Lisauskas, IF Mokesčių darbo grupės vadovas, tvirtino, kad verslas išgyvena tikrų tikriausią déjà vu jausmą. „Nežinau, ką politikų veiksmai labiau primena – Kalėdų vaidinimą ar cirką, – sarkazmo neslėpė K. Lisauskas. – Akivaizdu, kad biudžetui reikia pinigų – daug ir gana greitai. Tačiau tos siūlomos priemonės, kurios iki galo nesuformuotos, neduos didelio efekto. Geriausiu atveju jo sulauksime 2013 m., o ne 2012-aisiais. Todėl įdomu, ar žmonės nesupranta, ką jie siūlo, ar tų pinigų ne taip labai reikia?“
Desperatiškai siūlomų priemonių efektyvumu abejoja ir patys politikai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas interviu portalui IQ.lt nevynioja žodžių į blizgų kalėdinių dovanų popierių – epizodinis, proginis mokesčių sistemos tvarkymas yra politinės, o ne ekonominės naudos siekimas.
Parlamentaras tokių mokesčių naudą matuoja katino ašaromis, palyginti su tuo, jeigu biudžeto skylės būtų kamšomos pasitelkiant „sisteminį požiūrį“.
Šešėlis – mušta korta
Ir užmojis apmokestinti turtinguosius, ir vėl prisiminta progresinių mokesčių idėja tėra priešrinkiminės kovos rezultatas. G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad konservatoriai niekada anksčiau nekalbėjo apie progresinius mokesčius, kurie buvo socialdemokratų mėgstama giesmelė, o dabar staiga tapo jų šalininkais. Ir koks sutapimas – rinkimai visai čia pat.
„Aš tame įžvelgiu tam tikro nenuoširdumo. Tačiau reikia įvertinti ir ekonomines šių siūlymų pasekmes, nes ekonomika skaudžiai nubaustų, kai iš Lietuvos būtų išstumtos užsienio investicijos, o verslas iš mūsų šalies persiregistruotų į kaimynines. Progresinių mokesčių idėją būtų galima toleruoti, jeigu visos aplinkinės valstybės pasirinktų tokią sistemą. Antraip būtų neaišku, dėl kokių priežasčių užsieniečiai turėtų investuoti Lietuvoje. Kad čia lietuvaitės gražiausios?..“ – šyptelėjo pašnekovas.
IF atstovai pripažįsta, kad tiek NT, tiek automobilių mokestis gali būti normalūs sudėtiniai mokesčių sistemos elementai. „Tačiau taip nedaroma, kad naktį koalicijos partneriai susėda, kažką sutaria, nei ekspertų paklausia, nei su Finansų ministerija pasitaria, nei apie tarifus pagalvoja, nei administravimo sąnaudas paskaičiuoja“, – bėrė priekaištus K. Lisauskas.
Nuogąstaujama, kad per naktį gali atsirasti beprasmis naujas žemės mokestis, panašus į dabartinį, kai pajamų į biudžetą nesurenkama, o mokesčio administravimo sąnaudos didžiulės.
Kad iš valdžios rūmų nebesigirdi raginimų rengti kryžiaus žygius prieš šešėlinę ekonomiką, ekonomistų nebestebina. SEB banko eksperto teigimu, kovojant su šešėline ekonomika reikia arba siūlyti konkrečias priemones, arba patylėti. Tiktai bėda, kad iš politikų siūlymų šešėlinės ekonomikos atstovai tik juokiasi.
„Apie šešėlinę ekonomiką kalbame jau penkiolika metų. Šis bei tas buvo padaryta, tačiau rezultatas menkas. Tiesą sakant, nežinau, ar dabar būtų galima surasti receptų, kurie padėtų ištraukti iš šešėlio dalį pajamų“, – abejojo G. Nausėda.
Tačiau jis pateisina Vyriausybės siekį deficitą trūks plyš sugrūsti į 3 proc. rėmus. Lietuvai, bent jau deklaruojančiai tokius planus, galbūt pavyks įtikinti finansų rinkas, kad mūsų valstybė yra pasiryžusi sumažinti biudžeto deficitą. Jeigu to nepavyks padaryti, teks papildomai skolintis.
Pašnekovas tikisi, kad pirminis įspūdis finansų rinkoms turėtų būti padarytas. Nebent jos nepatikėtų tokių planų ir biudžeto realumu, nes matytų, kad jis yra popierinis. Bet išlaidų mažinimo žingsniai vis tiek yra sveikintini.
G. Nausėda vylėsi, kad per artimiausius kelis mėnesius, kurie „paimti minutės pertraukėlei“, galbūt atsiras efektyvesnių derinių: „Tačiau siūlyčiau nepuoselėti labai didelių iliuzijų, kad įvedus naujus mokesčius bus gauta daugiau pajamų. Biudžeto padėtis priklausys nuo valdžios išlaidų mažinimo plano.“
Tuo tarpu investuotojų atstovai nelabai tiki išlaidų mažinimo panacėja ir siūlo grįžti prie sprendimo padidinti PVM.
Sąmokslo teorija
Desperacijos politikų veiksmuose būtų buvę mažiau, jeigu biudžeto projektą rengusi Finansų ministerija būtų parengusi „B planą“ – tam atvejui, jeigu apsiniauktų ekonomikos padangė (kaip ir atsitiko).
Kodėl šio plano nebuvo? Arba ministerijos specialistai pernelyg naiviai vertino euro zonos skolų krizę ir tikėjosi, kad ši nepalies Lietuvos, arba jiems buvo nurodyta negadinti nuotaikų pesimistinėmis prognozėmis. Beje, panašus atvejis jau yra buvęs. Artėjant 2008 m. Seimo rinkimams Finansų ministerijos specialistų perspėjimai buvo ignoruojami, jų neleista paskelbti.
Tiesa, galimas ir trečiasis variantas, kurį paaiškintų ši sąmokslo teorija – biudžeto projekto autoriai sąmoningai kūrė pernelyg optimistinį biudžetą. Pajamų būtų užtekę 10 mėnesių – iki rinkimų pabaigos.
Pripažinkime, kad net ir didžiausi optimistai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams nežada pergalės būsimuosiuose rinkimuose (skaitykite IQ ir „The Economist“ metinių prognozių leidinyje „Pasaulis 2012“). Labiausiai tikėtina, kad būsimą Vyriausybę bus patikėta formuoti socialdemokratams.
Atėję į valdžią socialdemokratai rastų tuščią valstybės kasą – taip, kaip 2008 m. valdžią iš socialdemokratų perėmę konservatoriai.
Tačiau labiau, nei tikėtasi, pablogėjus ekonomikos perspektyvoms apskaičiuota, kad pagal optimistinį biudžetą pinigai baigtųsi dar neatėjus rinkimams – tokiu atveju reikėtų imtis nepopuliarių sprendimų likus porai mėnesių iki rinkimų. Dėl to į parlamentą rizikuotų nepatekti net ir konservatorių lyderiai. Tad teko imtis neplanuotų ir skubių veiksmų.
