Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garsiai deklaruojami skaidrios politikos principai skamba keistai žinant, kam patys patikėjo koordinuoti savo rinkimų kampaniją. Partijos kandidatų į Seimą rinkimų strategiją derina politikai, dar visai neseniai pagal savo deklaruojamas vertybes stovėję skirtingose barikadų pusėse.
Apie moralią politiką daug kalbantys konservatoriai – krikščionys demokratai saviems atlaidūs. TS-LKD rinkiminei kampanijai vadovauti patikėta dėl supainiotų viešųjų ir privačių interesų ūkio ministro posto netekusiam D.Kreiviui. Delfi nuotr..
Rinkimų štabo vadovu TS-LKD išsirinko Dainių Kreivį, dėl supainiotų viešųjų ir privačių interesų prieš keletą metų turėjusį trauktis iš ūkio ministro posto. Skandalinga šio politiko praeitis neglumina jo dešiniąja ranka štabe esančio Tado Langaičio, dar prieš porą metų vadovavusio už skaidrią ir viešą politiką pasisakančiai pilietinei iniciatyvai „Baltosios pirštinės“.
Už tokią dviprasmybę politologai konservatoriams rašo riebų minusą.
Iš baltos politikos – į susipurvinusią
TS-LKD vienas iš rinkimų kampanijos vėliavnešių T. Langaitis dar visai neseniai garsiai kalbėjo apie skaidrią, savanaudiškais interesais nesusaistytą politiką. Jo vadovaujamos „Baltosios pirštinės“ ragino prisijungti tuos, kuriems rūpi, kad tautai atstovautų tik sąžiningi politikai.
Dabar tokia „Baltųjų pirštinių“ moralios politikos idėja skamba gana dviprasmiškai. Ją skleidęs T. Langaitis 2014-aisiais iš „Baltųjų pirštinių“ pasuko tiesiai į didžiąją politiką – įstojo į TS-LKD partiją ir per trumpą laiką joje sugebėjo padaryti puikią karjerą. Jaunasis partijos narys išrinktas į TS-LKD tarybą, jam patikėtos etikos prievaizdo pareigos partijos priežiūros komitete ir netgi konservatoriams perspektyvi vienmandatė apygarda dešiniųjų tėvonija laikomame Kaune.
Maža to, TS-LKD prezidiumui sudarius 2016 m. Seimo rinkimų štabą ir jo vadovu išrinkus partijos pirmininko pavaduotoją D. Kreivį, šio dešiniąja ranka tapo T. Langaitis ir pradėjo eiti vykdomojo rinkimų štabo pirmininko pareigas.
Pas konservatorius politinę karjerą padariusiam „Baltųjų pirštinių“ lyderiui netrukdo paskui D. Kreivį besivelkantis skandalo šleifas. Vadovaudamas Ūkio ministerijai D. Kreivys nepamiršo pasirūpinti ir savais – paskyrė europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė.
Paklaustas, ar nematantis problemos, kad partijos rinkimų štabui vadovauja susikompromitavęs veikėjas, T. Langaitis sunkiai rinko žodžius.
„Nesu įsigilinęs į tą situaciją. Su D. Kreiviu susipažinau įstojęs į TS-LKD. Klausimas išties ne tai, kad nėra tekę apie tai galvoti, bet šioje vietoje sprendi, ką matai. O matau kasdien, man rodo, kad to žmogaus vertybės yra geros. Nekelia abejonių paskutinius pusantrų metų“, – „Sekundei“ aiškino T. Langaitis.
Teisinasi paslydęs ant žievės
TS-LKD rinkimų kampanijos vedliu išrinktas D. Kreivys į korupcijos skandalo epicentrą pateko 2011-aisiais, kai, būdamas ūkio ministru, pasirašė įsakymą dėl 6 mln. Lt Europos Sąjungos paramos skyrimo mokykloms rekonstruoti. Ją turėjo atlikti viešųjų pirkimų konkursus laimėjusios trys statybų bendrovės, viena jų iš dalies valdoma D. Kreivio motinos.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutarė, kad ūkio ministras pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Politikas dar bandė mundurą išsiskalbti teisme. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė D. Kreivio skundą dėl VTEK sprendimo.
Nepasitikėjimą ūkio ministru buvo pareiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė, reaguodama į skandalą, teigė, kad nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, kad prieš tapdamas ministru D. Kreivys savo įmonę perdavė motinos globai.
„Gyvenime turbūt visi padarome klaidų. Dirbant tokį darbą kitą kartą gali suklysti, parašą kur nors ne ten padėti ir panašiai. Paslysta ir ant banano žievės“, – pasirašytą įsakymą, finansiškai naudingą motinos įmonei, dabar bando paaiškinti buvęs ūkio ministras.
Linkęs nurašyti
Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis demonstruoja nepakantumą susitepusiems politikams. Anot jo, Lietuvos politikoje TS-LKD pasirengusi „principingai vertinti tiek valdžios atstovų nederamą veiklą, tiek ir partijos bendražygių klaidas“.
Tačiau D. Kreivio supainiotus interesus kažkodėl partijos lyderis linkęs nurašyti. Pasak G. Landsbergio, kolega jau prisiėmė politinę atsakomybę, nes atsistatydino iš ūkio ministro pareigų, ir to partijai užtenka išsklaidyti abejonėms dėl buvusio ūkio ministro veiklos skaidrumo.
Reputacija liko antrame plane
Algis Krupavičius, politologas
Lietuvoje mėgstama sukelti audrą stiklinėje ir visuomenei darosi sunku atskirti, kuris skandalas turi realų pagrindą, o kuris tėra savotiškas pilstymas iš tuščio į kiaurą.
Kad D. Kreivio skandale būta pagrindo, konstatavo net kelios rimtos institucijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir teismas. Tad partijos pasirinkimas skirti jį Seimo rinkimų štabo pirmininku, švelniai tariant, dviprasmiškas. Jei TS-LKD pradės politinius oponentus kaltinti privačių ir viešųjų interesų konfliktais, bus paprasta besti pirštu į juos pačius, primenant D. Kreivio istoriją.
Partijai derėjo pasirinkti kitą rinkimų štabo vadovą. Ir pats politikas galėjo kritiškiau vertinti savąją padėtį ir nesiimti tokių pareigų. Bet, matyt, šiuo atveju TS-LKD sprendimą lėmė ne politiko reputacija, o jo organizaciniai gebėjimai. Partijose nėra daug žmonių, turinčių kompetenciją organizuoti rinkimus nacionaliniu mastu, todėl į tokias atsakingas ir matomas pareigas išrenka iš to, ką turi. Ir nebūtinai reputacijos požiūriu aukščiausio lygio politikus.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
