Dešimtmetį pasitinkančių Panevėžio laikinųjų vaikų globos namų direktorė Aida Žygelienė šią įstaigą pagal pirmąsias jos pavadinimo raides vadina liūdesio, vilties, galimybių ir norų namais. Tokia nuotaika čia sklando nuo pirmosios globos namų atidarymo dienos. Nors gimtadienį įstaiga pasitinka itin pagražėjusi, jos darbuotojai mato vis daugiau nelaimingų vaikų. Šie metai globos namams rekordiniai – dar nė karto nebuvo sulaukta tiek daug pamestų ar neprižiūrėtų vaikų. Dauguma jų atvežami iš geriančių šeimų.
Dovanų – naujagimis
Visą kitą savaitę Laikinuosiuose vaikų globos namuose skambės sveikinimai, vyks renginiai ir parodos. Dešimt metų gyvuojanti įstaiga smarkiai atnaujintose patalpose švenčia mažą jubiliejų.
Tačiau vargu ar šis sujudimas nustelbs kasdienį globos namų sumaištį. Ramybės, pasak įstaigos vadovės A.Žygelienės, čia nebuvo nuo pat pirmos dienos.
Ir tą kartą, kai „Sekundė“ lankėsi globos namuose, vaikiškame vežimėlyje auklėtojos supo naujausią gimtadienio „dovanėlę“ – vos trylikos dienų atvežtą naujagimę.
„Gimtadienis linksmas tuo, kad aplinka tapo gražesnė, tačiau liūdnas, kad sulaukėm vos dviejų savaičių kūdikio“, – be jokios šventinės nuotaikos kalbėjo A.Žygelienė.
Tačiau globos namai – tai, matyt, geriausia, kas šiai mažylei galėjo nutikti. Kaip sakė direktorė, jos veikiausiai laukia kelias į pataisos namus kartu su nusikaltimu įtariama motina.
„Ir dar stebimasi, kaip galima į kalėjimą patekti už nieką, tai puikus pavyzdys – vaikas nuo gimimo kalės. Ilgiau pabūtumėte mūsų vietoje, dar ne tiek pamatytumėte. Mūsų sargas iki šiol negali atsigauti nuo to, kas čia dedasi“, – pridūrė pašnekovė.
Tėvai – auklėjimui
atsparūs
Tačiau tokia globos namų kasdienybė. Kiekviena dešimtmečio diena, pasak A.Žygelienės, pirmosios dienos kopija.
„Čia atvežti vaikai visada liūdi dėl ištikusios nelaimės, nori grįžti namo ir viliasi, kad tėvai juos pasiims. O galimybę teikiame mes: vaikams duodame gyvenimą, kokio jie gal niekada nėra regėję, tėvams siūlome pasikeisti ir grįžti į doros kelią“, – visą globos namų darbo esmę nusakė vadovė.
Dirbti su vaikais, pasak jos, paprastai daug lengviau nei su jų tėvais – mažamečius dar galima išauklėti, bet keturiasdešimtmečio pakeisti beveik neįmanoma.
Tėvai, direktorės įsitikinimu, patys turi norėti pasikeisti ir ieškoti pagalbos, tačiau šiais laikais, anot jos, viskas kitaip – vaikų gerove besirūpinantys specialistai vos ne per prievartą turi brukti savo paramą.
Plačiau skaitykite balandžio 21 d.
„Sekundėje“.
Ingrida NAGROCKIENĖ
A.Repšio nuotr. Iš nusikaltimu įtariamos motinos paimtas
kūdikis – skaudi „dovana“ globos namų direktorei A.Žygelienei įstaigos
jubiliejaus proga.
