Ligos pradžia ir jos etapai
Depresija – psichiatrų praktikoje dažniausiai sutinkama liga. Tam tikri depresijos požymiai – apatija, abejingumas, miego sutrikimai, pablogėjęs apetitas, santykių su draugais nutrūkimas – Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, būdingi 8 proc. pasaulio gyventojų. Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės.
Depresijos priežastys iki galo neišaiškintos, tačiau akivaizdu, kad amžiaus pokyčiai ir individualios psichinės savybės turi lemiamą reikšmę ligai vystytis. Yra nustatyta, kad reikšmės turi ir paveldimumas. Depresija susergama, kai sutrinka tam tikrų medžiagų apykaita galvos smegenyse. Tai gali būti laikini sutrikimai. Depresijos požymiai pastebimi moterims 1-2 savaites prieš menstruacijas, o joms pasibaigus visiškai išnyksta.
Išskiriama keletas ligos vystymosi etapų, priklausomai nuo būklės sunkumo. Ligos pradžia nustatoma pagal tokius pažymius: žmogus beveik visą laiką yra verksmingas; jam sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus, sutrinka atmintis; net ir pamiegojus jaučiamas nuolatinis nuovargis; miegas tampa neramus, sunku prabusti, žmogus jaučiasi nepailsėjęs; apima bejėgiškumo, nesugebėjimo susitvarkyti su problemomis jausmas.
Sergančiajam depresija viskas tampa itin sudėtinga, neįgyvendinama; blogas apetitas arba dažnas užkandžiavimas neturint jokio noro; niekas gyvenime neteikia džiaugsmo ir nelinksmina; visais nepasitikima, bendravimas kompanijoje neteikia malonumo; nesugebama atsipalaiduoti, atidėti į šalį problemas net per atostogas; dingsta tarpusavio supratimas su giminaičiais, nesidomima seksu.
Svarbu laiku pradėti gydytis
Simptomai gali būti įvairiausi. Negalavimai, tokie kaip galvos skausmas, apetito nebuvimas, nemiga, būna susiję su depresija, ypač jei dar kamuoja liūdesys, nenoras ką nors veikti. Esant sunkiai nuolatinei depresijos būsenai reikalinga profesionali pagalba. Ligoniui viskas aplinkui atrodo beviltiška, pasaulį jis mato juodomis spalvomis. Bet koks žodis, įvykis priimami kaip kankinančios minties patvirtinimas. Neretai gyvenimą pradedama matuoti visiškai kitaip. Ligonius kankina neišsipildžiusių svajonių ilgesys.
Menkos praeities klaidos, į kurias niekas nekreipia dėmesio, virsta sunkiais nusikaltimais ir priverčia dėl jų graužtis, save bausti. Liūdesys ir jaudinimas ir išgyvenami kaip nepaaiškinamos ir nepakeliamos kančios. Esant lengvai depresijai, įtampa atslūgsta vakare.
Sergant sunkiausia depresijos forma kyla mintys apie savižudybę, ligonis atsisako valgyti, nenori gydytis.
Turbūt yra tekę girdėti, jog žmogus nusižudė dėl pinigų stokos, dėl ligos. Atrodo, pakankamai rimtos savižudybės priežastys. Bet panašių problemų kyla daugeliui, o depresija serga ne visi. Todėl labai svarbu, pasireiškus pirmiesiems depresijos požymiams, laiku pradėti gydytis.
Tai pakankamai sudėtinga problema ir skirtingose šalyse ji sprendžiama įvairiai. Amerikiečių psichologai mano, jog geriausias vaistas nuo depresijos – vaikščiojimas po parduotuves, nusiperkant ką nors, kas suteiks malonumą.
Daugelis amerikiečių vartoja specialius preparatus patiems mažiausiems depresijos reiškiniams pašalinti. Tačiau gal derėtų leisti organizmui pačiam stoti į kovą su pirminiais ligos požymiais. O su liga padės kovoti maistas, fiziniai pratimai, vaistažolės. Neleiskite depresijai jūsų įveikti!
Aromaterapija
Daugelis eterinių aliejų labai stipriai gali paveikti mūsų nuotaiką, taigi pasikeitus simptomams reikia keisti ir aliejų. Aromaterapinis masažas, kai vartojamas reikalingas organizmui aliejus, – efektyviausias būdas pacientui gydyti.
Eterinius aliejus galima naudoti maudantis vonioje, tereikia įlašinti keletą lašų į vandenį. Daugeliui padeda pirtis arba sauna su aromatiniais aliejais.Bergamočių aliejus pasižymi citrusiniu aromatu, pakelia nuotaiką.
Šalavijų aliejus atpalaiduoja, taip pat pakelia nuotaiką beveik iki euforinės būsenos. Efektyvu tais atvejais, kai lėtinė nervinė įtampa sukelia depresiją.
Avižos stiprina nervų sistemą. Vartoti po 20 lašų užpilo 2 kartus per dieną arba paprasčiausiai išsivirti košės.
Vaistinis rozmarinas naudingas, kai nervinis išsekimas jau arti depresijos, taip pat labai gerai nuo galvos skausmo, kai pernelyg lėtai virškinama. 10 g džiovintos žolės užpilti 1 stikline virinto karšto vandens, palaikyti termose 2 valandas.
Išgerti per dieną per 2-3 kartus, paskutinį kartą –
būtinai prieš miegą, įdėjus arbatinį šaukštelį medaus. Gydymo trukmė -3 mėnesiai.
Vaistinė verbena – pašalina įtampą, tonizuoja. Verbenos arbata: 15 g sausų stiebelių užpilti 200 ml verdančio vandens, palaikyti 10 min. Gerti po šaukštelį kas valandą. Ją galima gerti pakaitomis su rozmarinu.
Dirvinis progailis. 1 šaukštelį sausos žolės suberti į emaliuotą indą, užpilti 1 stikline verdančio vandens ir vandens vonelėje kaitinti 10 min. Nugaravusį kiekį papildyti verdančiu vandeniu.
Gerti galima ne daugiau kaip po stiklinę 3 kartus per dieną. Augalas nuodingas!
Sergantiesiems depresija reikia mažiau vartoti kavos, arbatos, cukraus ir alkoholio. Ypač pavojingas ligoniams alkoholis. Jis sudaro apgaulingą atsipalaidavimo įspūdį, bet iš tiesų būklė pasunkėja.
Reikia valgyti daugiau sveiko maisto, padidinti baltymų kiekį. Būtinai reikia vartoti riebalų. Būtina mažiau valgyti gyvulinės kilmės riebalų (lašinių, sviesto), bet visiškai jų atsisakyti nereikia.
Maistui gaminti reikia vartoti augalinį aliejų, vengti margarino, kulinarinių riebalų, majonezo. Kasdien galima po nedaug valgyti šokolado, bananų, gerti kakavos. Būtina daryti mankštą, pagal galimybes sportuoti, tai pagerins būseną, kraujotaką, pakels raumenų tonusą, padidins organizmo suvartojamo deguonies kiekį. Geriau sportuoti su grupe, o ne po vieną.
Parengė A.Kaminskienė
