2002–2011 m. Lietuva pagal gyventojų skaičių buvo sparčiausiai nykstanti Europos Sąjungos valstybė. Tokios tendencijos demografines problemas turėtų iškelti į pirmąsias politikų darbotvarkės eilutes.
ES statistikos agentūra „Eurostat“ anksčiau yra prognozavusi, kad iki 2060-ųjų Lietuvoje gali likti mažiau nei 2,5 mln. gyventojų. Dabar ši prognozė atrodo optimistinė, mat „Eurostat“ prognozavo, kad Lietuvos gyventojų skaičius po 3 mln. riba „palįs“ tik 2035 m. Tačiau jau dabar šalyje gyvena 2,98 mln. žmonių.
Gyventojų skaičius tirpsta dėl dviejų priežasčių: mažo gimstamumo ir didelės emigracijos. Ir abi šios problemos pastarąjį dešimtmetį realiai nebuvo sprendžiamos arba sprendžiamos prabėgomis. Pavyzdžiui, tikėtasi gimstamumą padidinti didesnėmis vaiko priežiūros atostogų išmokomis. Nežinia, ar dėl didesnių išmokų, ar dėl kitų priežasčių, bet gimstamumas iš tiesų padidėjo.
2003 m. vienai moteriai Lietuvoje teko 1,26 vaiko, praėjusiais metais rodiklis pasiekė 1,55 (ES vidurkis – 1,59). Tačiau toks gimstamumas vis dar per mažas, o ir didesnės išmokos, net jei būtent dėl jų padidėjo gimstamumas, pasirodė nepakeliamai brangus būdas spręsti problemą. Demografinių tyrimų instituto direktorė Vlada Stankūnienė IQ yra teigusi, kad Lietuvoje tik po pusšimčio metų vienai moteriai gali tekti 2 vaikai.
Kita problema – emigracija – apkritai nebuvo sprendžiama. Šioje srityje net ir parodomųjų akcijų – tokių kaip didesnės išmokos – neišeina surengti. Vienas būdų „kompensuoti“ gyventojų netektį – didinti atvykėlių skaičių. Tai būtų politiškai nepopuliarus sprendimas, mat bijoma neigiamos gyventojų reakcijos, jei šalyje pradės daugėti atvykėlių. Tačiau, pažvelgus į labiau išsivysčiusias valstybes, imigracijos skatinimas gali tapti neišvengiamas.
Kaip pavyzdys gali būti Švedija. Iš šios šalies pernai išvyko daugiausia gyventojų nuo 1887 m., kai europiečiai keliavo į JAV. Švediją praėjusiais metais paliko beveik 52 tūkst. žmonių, kurių daugiausia išvyko į kaimynines Skandinavijos šalis, taip pat Didžiąją Britaniją bei JAV. Pastebima, kad kasmet vis daugiau švedų traukia į Kiniją bei Australiją.
Tačiau vertinant tik gyventojų skaičių, išaugusi emigracija Švedijai nuostolių nepadarė. Pernai šalyje apsigyveno apie 67 tūkst. naujų gyventojų.
Svetimšaliai Lietuvoje tesudaro 1,1 proc. visų gyventojų. Pavyzdžiui, Vokietijoje imigrantai sudaro apie 12 proc. šalies gyventojų, Ispanijoje – apie 14 proc., Austrijoje rodiklis viršija 15 proc. Vidutiniškai kas dešimtas ES gyventojas – atvykėlis.
Lietuva labiausiai domėtųsi Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos gyventojai – darbuotojų iš šių šalių atvyksta ir dabar, tik jų skaičiai nė iš tolo neprilygsta išvykstantiesiems. Ateityje Lietuva galėtų vilioti atvykti ne tik sąlyginai pigią darbo jėgą, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistus bei verslininkus, neturinčius galimybių savo verslo plėtoti gimtosiose šalyse.
Kol kas Lietuvoje sąlygos atvykėliams yra gana nepalankios. Praėjusiais metais Migrantų integracijos politikos indeksas nurodė, jog Lietuva nesukuria tinkamų sąlygų svetimšaliams –skirta 27 vieta iš 31, šaliai suteikti 44 balai iš 100.
