(Scanpix nuotr.)Lietuvos miestuose apstu erotinio masažo salonų ir striptizo klubų, tačiau už jų fasado kartais slepiasi prostitucijos verslas.
Šokiai, prekyba sekso reikmenimis ar šia legalia veikla dangstoma prostitucija? Tai aiškinsis Klaipėdos teismas, nagrinėsiantis erotinio masažo tinklo steigėjų ir jų pagalbininkų bylą, rašo „Lietuvos rytas“.
Masažų tinklą „Escape“ ir to paties pavadinimo striptizo klubą valdžiusios bendrovės „Vakarų verslo vizija” savininkui klaipėdiečiui Andriui Kaušpėdui pareikšti įtarimai dėl prostitucijos organizavimo.
Pelnymusi iš prostitucijos ir kitais nusikaltimais įtariama A. Kaušpėdo įsteigtos bendrovės 13 darbuotojų. Manoma, kad į nelegalių paslaugų tinklą buvo įsukta mažiausiai 20 vadinamųjų masažuotojų.
Pareigūnai akylai stebėjo uostamiesčio prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ ir BIG veikiančias sekso prekių parduotuves, kuriose pusnuogės merginos išrankiems klientams siūlydavo masažą „iki laimingos pabaigos“. Erotinio masažo kambariai buvo įrengti ne tik sekso prekių parduotuvėse, bet ir naktiniame striptizo klube „Escape“. Per kratas ten atrasta slaptai sumontuota sekimo įranga su vaizdo kameromis.
„Legaliomis komercinėmis paslaugomis dangstomą striptizo klubo ir erotinio masažo salonais paverstų parduotuvių veiklą stebėjome kelerius metus. Aptikti duomenys rodo, kad šio tinklo steigėjai iš anksto buvo sumanę pelnytis iš prostitucijos, netgi tarėsi su teisininkais“, – „Lietuvos rytui“ teigė Klaipėdos organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vadovas Valdas Narutavičius.
Pasak jo, anksčiau prostitucija Lietuvoje buvo apibrėžiama kaip kitų asmenų aistros tenkinimas lytinių santykių būdu už atlygį, o erotinio masažo paslaugų teikėjai teismuose išsisukdavo nuo bausmių aiškindami, kad jokių lytinių santykių su klientais nebuvo.
„Pernai vieną masažuotojus vaidinusių sąvadautojų bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas praplėtė apibrėžimą – konstatuota, kad prostitucijos būdu galima patenkinti kito asmens aistrą ir be lytinių santykių. Svarbiausia – atlygis, o ne lytinio akto buvimas“, – apie pasikeitusį teismų požiūrį aiškino teisėsaugininkas.






