Žinią, kad valdžia miesto kapinėse Ramygalos gatvėje vėl leido laidoti, daugelis panevėžiečių sutiko džiugiai. Kol patys pamatė, kaip, ruošiant vietas naujoms kapvietėms, ne tik paliekamas vos kelių centimetrų takelis, bet ir be gailesčio raunami dekoratyviniai augalai, ardomi suoleliai, daiktadėžės…
Virmantas Kondrotas – vienas iš panevėžiečių, kuriems naujų kapviečių planavimas kelia pagrįstą nerimą. Vyras sako suprantąs, kad dėl vietų laidoti trūkumo tenka ieškoti įvairių sprendimų, tačiau palikti kapines be takų – ne išeitis. U. Mikaliūno nuotr.
Tenka lipti per kapvietes
Žinią, kad Panevėžio miesto taryba leido Kristaus Karaliaus katedros kapinėse vėl laidoti, daugelis panevėžiečių sutiko džiugiai, tačiau čia palaidotų žmonių artimieji dabar laido pykčio strėles. Ruošiant vietas naujoms kapvietėms ne tik paliekamas vos kelių centimetrų takelis, bet ir be gailesčio raunami dekoratyviniai krūmai, ardomi suoleliai, daiktadėžės.
Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietis Virmantas Kondrotas, takas, vedantis link jo artimųjų kapvietės, kur palaidoti tėvai ir močiutė, sužymėtas, paruoštos vietos naujoms kapvietėms ir tik laiko klausimas, kada čia bus pradėta laidoti. Vyras supranta, kad dėl vietų trūkumo kapinėse tenka ieškoti įvairių sprendimų, bet palikti kapines be takų – nesuvokiama.
„Taupyti žemę reikia, bet ne tokiais drastiškais būdais. Nė vienose kapinėse nemačiau, kad nebūtų palikta tako. Bent pusės metro būtų palikę, o dabar vietomis vos 15–20 centimetrų pločio takelis. Sakykite, kaip eiti?“ – klausė panevėžietis.
V. Kondrotas juokauja, kad eina ne jaunyn, todėl turi pradėti rūpintis ir amžinojo poilsio vieta. Tačiau kaip šiose kapinėse bus laidojama, ar bus tvarkomos naujos kapvietės, nežinia. Iki šiol daugelį kapviečių nesunkiai galėjo pasiekti paminklų statytojai ar tvarkytojai, o dabar iki jų viską teks nešti ant pečių, o betoną tvorelėms maišyti reikės arba už kapinių tvoros, arba ant svetimos kapvietės.
„Suprantu, kad padaryti jau nieko negalima, nors kai kurie žmonės išrovė ar išspardė prie jų artimųjų kapviečių atsiradusius kuoliukus. Bet ar valdininkai, sumanę laidoti iki šiol buvusiuose takuose, pagalvojo, kaip reikės nešti karstą? Pasirinkimo kito nebus – teks tik lipti per kitų kapvietes“, – sumanymu žmones laidoti ant takų stebisi panevėžietis.
Griauna legaliai
Jau garbaus amžiaus sulaukusi ponia Ona „Sekundės“ korespondentams irgi guodėsi, kad jos artimųjų kapvietė nukentėjo. Tačiau kreiptis į policiją negalinti, nes prie kapvietės esantis suoliukas ir dekoratyvinėmis trinkelėmis išklotas takas buvo sunaikinti teisėtai.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse nauji sklypai kapvietėms buvo suformuoti patvoryje ir takuose, todėl dabar žmonės priversti laipioti per amžinojo poilsio vietas, o kai kuriems teko išardyti suoliukus, išpjauti želdynus. U. Mikaliūno nuotr.
Kaip pasakojo moteris, jos tėvai, o vėliau ir vyras amžinojo poilsio atgulė prieš kelis dešimtmečius. Kadangi į kapines ateinanti per mėnesį nors porą kartų, prie kapvietės meistrų paprašė įrengti suoliuką daiktadėžę, kad būtų galima ir prisėsti, ir saugiai pasidėti keletą įrankių – nereiks kaskart jų vežiotis. O kad būtų tvarkingiau, siaurą takelį išklojo trinkelėmis.
„Pastebėjau, kad visas takas buvo pažymėtas kuoliukais. Prie mano artimųjų kapvietės jie buvo įbesti taip, kad suskaldytos dvi dekoratyvinės plytelės. Nuėjusi aiškintis pas kapinių administratorių dėl turto sunaikinimo išgirdau, kad aš savavališkai užėmiau man nepriklausančią žemę“, – stebisi moteris.
Negana to, jos buvo paprašyta išmontuoti suoliuką, panaikinti takelį, nes šioje vietoje netrukus bus nauja kapvietė. Visi bandymai įtikinti, kad takas netinkama vieta naujai kapvietei, buvo beviltiški. Po gero mėnesio prie pat panevėžietės artimųjų kapvietės buvo palaidotas mirusysis.
„Suoliuką perkėliau, nes supratau, kad jis bus nugriautas. Dabar ne tik kad negražu, bet ir nepatogu prieiti prie kapvietės“, – kalbėjo ponia Ona.
Kova dėl žemės
Kristaus Karaliaus katedros kapinių administratorius Alfridas Krivickas neslėpė, kad ne taip retai tenka susidurti su žmonėmis, reiškiančiais nepasitenkinimą dėl suniokotų želdynų, išardytų suoliukų, daiktadėžių, trinkelių. Tiesa, kai kurie geranoriškai sutinka, kad viskas, kas pastatyta už kapvietės ribų, yra nelegalu, todėl patys atlaisvina žemę.
„Vieni supranta, kad už kapvietės ribų negali nieko nei sodinti, nei statyti. Bet kiti puola draskyti akių, savo pyktį lieja ant mūsų. Šiuo atveju mes nieko negalime padaryti, taip buvo nuspręsta iš aukščiau, o mes privalome vykdyti. Ir jeigu už kapvietės augantys krūmai ar suoliukai trukdo, turime juos pašalinti“, – aiškina A. Krivickas.
Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis ramina gyventojus, kad kapinių planavimą keičiančios permainos neišvengiamos – plėtra vyksta ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad nėra kur laidoti.
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis irgi teigė, kad panevėžiečiai turi susitaikyti su tuo, jog Kristaus Karaliaus katedros kapinės nebebus tokios, kokios buvo anksčiau. Nors kapinės senos, bet buvo gana jaukios, nes palikti platūs takai, nemažai vietos prie tvoros. Deja, dėl laidojimo vietų trūkumo mieste tenka imtis ir ne visiems patinkančių priemonių.
„Kapinių plėtra vyksta ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad nėra kur laidoti. Todėl buvo nuspręsta naujas kapvietes formuoti takuose ar palei tvorą ir palikti apie 50 centimetrų takelį. Tiesa, vietomis ir tiek nėra, bet tą darome tik iš bėdos“, – teisinosi V. Darulis.
Jo tvirtinimu, ilgai buvo toleruojama praktika leisti žmonėms užsodinti gėlėmis ar krūmais, medžiais ne tik kapvietes, bet ir teritoriją šalia jų, taip pat nebuvo draudžiama pasistatyti suoliukus, įrengti daiktadėžes ar takelį išgrįsti trinkelėmis, tačiau dabar visų prašoma tai, kas yra už kapvietės teritorijos, likviduoti.
„Nieko blogo teritoriją už kapvietės apsodinti gėlėmis ar krūmais, jeigu tik yra tokia galimybė. Iki šiol visa tai toleravome. Bet dabar žmonių griežtai prašome tilpti į kapvietės teritoriją. Daugelis labai protingai pasižiūrėjo į šią situaciją, bet turėjome ir gana nemalonių pokalbių. Buvo ir skundų, kad naujai palaidotųjų artimieji negali kapvietės aptverti, nes prie šalia esančios prisodinta krūmų ar ta vieta kitaip užimta. Todėl buvome priversti patys atlaisvinti plotą. Bet tikrai daugiau yra tokių, kurie džiaugiasi, kad vėl leidžiama laidoti, negu tų, kurie skundžiasi dėl sprindžio žemės“, – sako V. Darulis.
Trūksta vietos
Imtis tokių drastiškų būdų ir laidoti patvoryje ar takuose suformuotuose sklypuose verčia žemės trūkumas. Liepos 1-osios duomenimis, visose trejose kapinėse – Kristaus Karaliaus katedros, Šilaičių bei Pašilių, kur laidojami mieste neregistruoti mirusieji, – yra 393 laisvos kapvietės. Per mėnesį užpildomos apie 23 vietos, tad jos užteks maždaug pusantrų metų.
„O iki to laiko planuojame baigti įrengti naujas Pašilių kapines, – teigė V. Darulis. – Beje, kolumbariume vietos dar ilgai užteks: kol kas parduotos tik 59, dar liko 365. Be to, planuojame antrą kolumbariumo plėtros etapą ir įrengti dar 500 nišų urnoms. Parengtas ir techninis projektas, tačiau kol nėra poreikio, statybos dar neprasidėjusios.“
Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Baublienė patvirtino, kad Pašilių kapinių įrengimo darbai eina į pabaigą. Visai neseniai Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą žemę paimti visuomenės poreikiams, todėl iš penkių sklypų savininkų ji buvo nupirkta. Beliko visa tai įteisinti Registrų centre bei parengti kapinių detalųjį planą ir techninį projektą. Tada reikės sklypą aptverti, numatyti takelių ir kitos reikalingos infrastruktūros vietas.
„Sunku pasakyti, kada oficialiai pradės veikti naujosios dešimties hektarų kapinės, bet tai bus ne vėliau, nei bus užimtos dabar esančios“, – sakė V. Baublienė.
U. Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
