Aukštaitijos sostinėje prasidėjo tris dienas truksianti Panevėžio miesto 513-ojo gimtadienio šventė, būsianti išskirtinė tuo, kad galėsime nusikelti į praeitį – kelis dešimtmečius ar net visą šimtmetį. Tuo jau įsitikino šventės atidarymo dalyviai.
Miesto vėliavos įnešimo ceremonijoje gyventojai ir miesto svečiai išvydo visą būrį Anapilin iškeliavusių įžymybių, kurios vėliavą patikėjo pakelti labiausiai pernai miestui nusipelniusiems panevėžiečiams. A. Bankauskaitės nuotr.
Saulėtą ir šiltą penktadienio vidurdienį Panevėžio centre, Laisvės aikštėje, į tris dienas truksiančios miesto šventės atidarymą ir vėliavos kėlimo ceremoniją susirinkę panevėžiečiai ir miesto svečiai valė akinių stiklus ir nusiiminėjo saulės akinius.
Juodu kostiumu vilkinčiam džentelmenui sukant senovinių vargonų ant ratukų rankeną, prieškario laikų melodijų fone tautiniais kostiumais vilkinčių jaunuolių nešamą miesto vėliavą atlydėjo garsioji rašytoja ir visuomenininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, skulptorius Juozas Zikaras, karininkas, savanoris Jonas Variakojis, kalbininkas Juozas Balčikonis, o jiems už nugarų, pats paskutinis žingsniavo maestro Juozas Miltinis su savo numylėtiniu škotų terjeru Arieliu.
Orus ir kartu atsipalaidavęs jo šeimininkas skvarbiu žvilgsniu tyrinėjo aplinką, tarsi norėdamas įsitikinti, kad renginys vyksta taip, kaip jis ir surežisavo.
Istorinės įžymybės miesto vėliavą perdavė į rankas labiausiai miestui nusipelniusiems panevėžiečiams: Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorei Danutei Kriščiūnienei, tautinių šokių kolektyvo „Grandinėlė“ vadovei Zitai Rimkuvienei, lengvosios atletikos treneriui Algimantui Mykolaičiui ir „Liekupio“ bendruomenės vadovei Bronei Slapšienei.
Skambant susirinkusiųjų giedamam Lietuvos himnui vėliava netrukus jau plevėsavo ant stiebo.
Miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas sakyti sveikinimo kalbos išėjo ne pro paradines Savivaldybės duris kaip paprastai, o atvyko senoviniu juodu limuzinu. Iš automobilio iššokęs vairuotojas paslaugiai atidarė dureles miesto galvai.
Šis pasveikino susirinkusius su miesto švente ir pakvietė džiaugtis, linksmintis iš širdies bei priminė, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, koks yra ir koks bus Panevėžys.
Pučiamųjų orkestrui „Panevėžio garsas“ užgrojus visiems žinomą retro stiliaus dainą „Aš myliu vasaros rugiagėles“, mažieji šventės žiūrovai darželinukai nebenustygo vietoje ir ėmė šokti. Tarp jų besisukiojantiems klounams tuo metu teko tenkintis suaugusiųjų dėmesiu.
Tuo metu iš mirusiųjų prisikėlusios įžymybės susibūrė didžiulio paveikslo senoviniuose
rėmuose. Norintieji galėjo su jomis nusifotografuoti.
„Įžymybes įkūnijo J.Miltinio dramos teatro aktoriai“, – „stebuklo“ paslaptį atskleidė
miesto šventės organizatoriaus – kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė.
Pasak jos, šio miesto gimtadienio tema yra neįprasta – vintažas, o credo – „ Tai, kas sena, tegu atgimsta naujai“. Todėl per visas šventės dienas mieste tvyros tokia dvasia, tarsi praeitis ir dabartis vaikščiotų susikibusios rankomis.
Vaikai pamatys tėvų vaikystę
Penktadienio rytą miestą pažadino spalvingi oro balionai. Tarptautinių varžybų „Aukštaitijos taurė 2016“ dalyviai pakilo į dangų.
Miesto šventės pirmoji diena skirta vaikams ir jaunimui. Šią dieną mažieji buvo kviečiami į spektaklius, cirko pasirodymus, jiems buvo siūlomi žaidimai, įvairios atrakcijos.
Penktadienį vakare, po miesto mero sveikinimo, Laisvės aikštės scena atiduota pamėgtoms jaunimo grupėms. Diskoteką „Muzikinis vintažas“ vedė žodžio kišenėje neieškantys šmaikštuoliai „radistai“ – DJ Jovani ir R.Mackevičius.
Buvo rodomas filmas po atviru dangumi „Viskas dėl šou“.
Antroji Panevėžio gimtadienio diena, šeštadienis, pasak organizatorių, skirta visiems.
Laisvės aikštėje laukia interaktyvios pramogos ir mažiems, ir dideliems. Čia veiks vintažinių drabužių butikai, bus galima pamatyti, kaip daromos vintažinės ševeliūros, išgirsti makiažo specialistų patarimų.
Miesto centrinėje aikštėje įrengtose šokių aikštelėse kiekvienas galės pasiklausyti vinilinių plokštelių muzikos, sušokti fokstrotą, gransverą ar rokenrolą. Gros pučiamųjų orkestras, šokti kvies grupė „Miestelėnai“.
Šventės dalyviai galės susipažinti su Panevėžį garsinančių įmonių produkcijos gamybos procesais: muilo gamyba (veiks „Gero muilo fabrikėlis ir krautuvėlė“), alaus virimu (nueisime pažintinį kelią nuo apynio grūdo iki kulinarinio paveldo baltos putos gardaus gėrimo).
Beje, anuomet gautą pramonės miesto vardą Panevėžys išsaugojo iki šiol. Mieste prie Nevėžio gaminamos metalinės statybinės konstrukcijos, surenkamieji statiniai, įvairūs baldai, transporto priemonių kėbulai, duslintuvai, elektros laidai ir kabeliai, radiatoriai, autokompresoriai, gaminiai iš stiklo ir kitokia produkcija.
Panevėžį žino ne tik alaus mėgėjai, bet ir vertinantieji kokybišką maistą. Čia gaminami mėsos ir pieno produktai, duonos, pyrago gaminiai, mielės, kuriuos valgo ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
Brandaus amžiaus gyventojai galės nusikelti į savo vaikystę, į aštuntąjį dešimtmetį ir pažaisti klases, pašokinėti per gumą. Miesto centre organizatoriai žadėjo pastatyti senąsias „gazirovkes“, „kvaso bačką“, „Ryga“ skalbimo mašinas ir kitus senus daiktus, žadinančius prisiminimus brandaus ir vyresnio amžiaus gyventojams.
Šeštadienio traukos centru neabejotinai taps ir Senvagė, kurioje jau nuo penktadienio šurmuliuoja mugė. Beje, organizatoriai prekybininkų irgi prašė paisyti vintažo įvaizdžio.
Vidurdienį Senvagėje bus atidarytas tradicinis Drakono valčių festivalis, o po geros pusantros valandos prasidės geros nuotaikos „Sekundės“ varžybos „Laivas – improvizacija 2016“.
Dar daugiau senovinių automobilių
S. Myškienė sakė, kad šiemetėje šventėje bus galima pamatyti daug daugiau senovinių automobilių negu ankstesnėse. Organizatoriams malonus atradimas buvo vienos Panevėžio įmonės vadovo senovinių automobilių kolekcija. Jis sutiko miesto gimtadienio šventėje parodyti savo 1935–1974 metų eksponatus.
Motociklų gerbėjai turės progos apžiūrėti javas ir kitų markių senus motociklus.
Šventinėje eisenoje šiemet turėtų žygiuoti per 4 tūkst. vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų, arba maždaug tūkstančiu daugiau nei ankstesniais metais.
Eisenos dalyviai organizatoriams pažadėjo, kad jų aprangos kodas atitiks šventės temą – vintažą. Eisenoje tradiciškai dalyvaus Panevėžio miestų partnerių iš užsienio delegacijos. Joje turėtume išvysti ir svečių iš tokių egzotiškų šalių, kaip Indija, Japonija.
Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų vadovė sakė, kad šventės esminė idėja buvo prisiminti praeitį, su ja atsisveikinti ir įžengti į naują miesto gyvenimo etapą.
Inga SMALSKIENĖ
Austėjos BANKAUSKAITĖS nuotr.
