Visuomenė gedi išpuolio aukų, o opozicija su baime laukia „tyrimo“.
Aliaksandro Lukašenkos ryžtas ištirti paslaptingąjį sprogdinimą Minsko metropolitene Baltarusijos opozicijai nežada nieko gero – tik dar didesnį valdžios persekiojimą ir autokratinio režimo įsigalėjimą iki sunkiai prognozuojamo lygio.
Nepraėjus nė dienai po išpuolio Minsko metro stotelėje „Oktiabrskaja“, per kurį žuvo 13 žmonių, Baltarusijos milicijos pareigūnai paskelbė sulaikę tris žmones, tarp jų ir įtariamus bombos susprogdinimu. Vėliau buvo sulaikyti dar du jauni baltarusių kilmės asmenys. Dviem iš penkių įtariamųjų skirtas kardomasis areštas.
Sulaikytieji prisipažįsta ne tik dėl pirmadienį vykusios atakos, tačiau ir dėl dar dviejų anksčiau įvykdytų išpuolių – 2008 metais roko koncerte ir 2005 metais Vitebske. Nepaisant to, kad „atpirkimo ožiai“ buvo rasti itin operatyviai, jų motyvai vis dar neaiškūs, tvirtina Baltarusijos valdžios pareigūnai.
Kratys opoziciją
Trečiadienį A. Lukašenka pareiškė, kad norint išsiaiškinti tikrąsias sprogimo priežastis, KGB turės apklausti opozicijos politikus. „Mes ieškome bendrininkų ir tų, kurie užsakė sprogdinimus. Galbūt veikėjai iš „penktosios kolonos“ pagaliau atskleis savo kortos ir parodys tą, kuris užsakė išpuolį, – pareiškė A. Lukašenka. – Mes juos tikrinsime, nepaisydami aimanavimų ir dejonių iš užsienio.“
„Žmonės gedi aukų, o vadinamieji mūsų partneriai Strasbūre kalba apie kažkokias žmogaus teises“, – piktinosi A. Lukašenka.
„Šis teroro aktas naudingas tiems, kurie nori, kad šalyje būtų nepaprastoji padėtis, kad Baltarusija atitoltų nuo Vakarų, tiems, kurie nori diskredituoti opoziciją“, – pareiškė vienas Baltarusijos opozicijos lyderių Aliaksandras Milinkevičius.
Opozicinė Baltarusijos partija Baltarusijos liaudies frontas paragino valdžią nepadaryti šio incidento naujų politinių represijų dingstimi, kaip tai buvo padaryta tiriant ankstesnius išpuolius. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad A. Lukašenka nepraleis progos išnaudoti šią nelaimę, kad išlaikytų savo, kaip „stabilumo garanto“, įvaizdį ir nukreiptų žmonių dėmesį nuo politinių ir ekonominių šalies bėdų.
Vakarų „aimanavimai“ nepadės
Trečiadienį Strasbūre vykusiame ES užsienio reikalų tarybos susitikime buvo svarstomos galimos tolimesnės sankcijos Baltarusijai dėl nesiliaujančių žmogaus teisių pažeidinėjimų. A. Lukašenka pavadino tokį ES elgesį „tikru pasityčiojimu“ iš gedinčios šalies.
„Žmonės gedi aukų, o vadinamieji mūsų partneriai Strasbūre kalba apie kažkokias žmogaus teises. Negana to, Baltarusijos „penktosios kolonos“ politikai, pabėgę ten, prašo sankcijų prieš savo pačių žmones“, – piktinosi A. Lukašenka ir ragino bent jau palaukti, kol bus palaidotos sprogimo aukos.
Įklimpusi ekonomiškai
Baltarusijos ekonominė padėtis vis prastėja. Prie to, matyt, bus prisidėjusios ir Vakarų sankcijos, kurių režimas nusipelnė, kai praėjusį gruodį žiauriai išvaikė taikius protestuotojus ir pradėjo opozicijos persekiojimą. Šalis giliai įklimpusi skolose, gresia dar viena valiutos devalvacija ir baigia ištuštėti užsienio valiutos fondai.
Pagrindinė Baltarusijos ekonominė partnerė Rusija irgi nelinkusi padėti šaliai, su kuria bendrauti dėl nenuspėjamo diktatoriaus elgesio darosi vis sunkiau. Akivaizdu, kad pastarieji įvykiai Minske tik dar sustiprins A. Lukašenkos autoritarinius polinkius, šalies uždarumą ir uždusins bet kokias demokratizacijos galimybes, viską pateisinant saugumo užtikrinimu.
Tik „griežta tvarka, organizuotumas, aiškumas ir nuoseklumas“, anot A. Lukašenkos, dabar gali padėti Baltarusijos visuomenei išgyventi šį netikėtą išpuolį, kurio rengėjų motyvai iki šiol yra neaiškūs.
