Lėktuvas, kuriuo į Katynės tragedijos minėjimą skrido oficiali Lenkijos delegacija, nukrito netoli Smolensko pernai balandžio 10-osios rytą.
Atsakomybė dėl pernai balandį įvykusios Lenkijos prezidentinio lėktuvo avarijos tenka ir orlaivio ekipažui, ir Smolensko oro uosto darbuotojams. Tokias išvadas šiandien paskelbė tyrimą baigusi Lenkijos ekspertų komisija.
Pagrindinė Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos, nusinešusios 96 gyvybes, priežastis – orlaivio nusileidimas žemiau leistino aukščio esant dideliam greičiui ir prastoms oro sąlygoms. Lenkijoje sudaryta 34 ekspertų komisija pripažino, kad nepalankiomis sąlygomis skridęs lėktuvas negalėjo sėkmingai nusileisti, tačiau buvo per vėlu apsukti ir antrą ratą.
„Tai lėmė, kad lėktuvas užkliudė ant žemės buvusias kliūtis, neteko dalies kairiojo sparno, prarado kontrolę ir atsitrenkė į žemę“, – rašoma ekspertų išvadose.
Prezidentinio lėktuvo ekipažas buvo netinkamai pasiruošęs, rengiantis leistis padarė nemažai šiurkščių klaidų ir nesureagavo į sistemos siunčiamą signalą apie pavojingai artėjančią žemę. Be to, šturmanas prastai mokėjo rusų kalbą, kuria buvo bendrauta su Smolensko oro uosto dispečeriais.
Ekspertų nuomone, dalis kaltės dėl įvykusios avarijos tenka ir Rusijos pareigūnams. Nustatyta, kad dispečeriai lenkų pilotams perdavė netikslią informaciją apie lėktuvo padėtį. Kai orlaivis nuo oro uosto dar buvo nutolęs 6 km, dispečeriai informavo pilotus, kad lėktuvus skrenda tinkama kryptimi, nors iš tiesų jis buvo nukrypęs nuo reikiamo kurso. Todėl ekipažas pavėlavo besileidžiantį lėktuvą pakreipti į horizontalią padėtį.
Smolensko oro uosto dispečeriai taip pat apkaltinti nesuteikę išsamios informacijos apie oro sąlygas, pilotams nebuvo suteikta išankstinė informacija apie rūką.
Be to, ekspertai padarė išvadą, kad Smolensko oro uostas apskritai nebuvo pasiruošęs saugiai nutupdyti lėktuvus. „Signalinių šviesų sistemos būklė neatitiko techninių reikalavimų, kurie yra keliami navigaciniams prietaisams“, – pareiškė Lenkijos specialistai. Jie taip pat kritikavo pakilimo ir nusileidimo taką, kurio prieigose augo pernelyg aukšti medžiai.
Taigi esant prastam matomumui, navigacinės sistemos šviesos buvo nematomos ir tai sutrukdė orlaivio pilotams orientuotis.
Įvertinę visas aplinkybes, Lenkijos ekspertai paskelbė, kad atsakomybė dėl įvykusios tragedijos tenka ir orlaivio ekipažui, ir Smolensko oro uosto darbuotojams.
Pavardes nurodys prokurorai
Tiesa, konkrečių asmenų pavardžių ataskaitoje nėra minima. Tyrimą dar tęsia Lenkijos generalinė prokuratūra, kuriai ir teks įvardyti dėl tragedijos atsakingus asmenis ir pateikti jiems kaltinimus.
Vis dėlto Lenkijos spaudoje minima, kad ekspertų komisija, vadovaujama vidaus reikalų ministro Jerzio Millerio, esą sudarė 150 asmenų, atsakingų už katastrofą, sąrašą, tačiau jis nebuvo paviešintas.
Atskirą tyrimą vykdžiusi Rusijos specialistų grupė dar šių metų pradžioje paskelbė, kad pagrindinė avarijos priežastis – ekipažo priimtas sprendimas tupdyti lėktuvą itin nepalankiomis oro sąlygomis.
Tokios vienpusės išvados sukėlė pasipiktiną Lenkijoje. Rusijos paskelbtas išvadas ypač aštriai kritikavo per avariją žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynckio brolis dvynys Jaroslawas, pavadinęs jas „pasityčiojimu iš Lenkijos“. J. Kaczynskis net buvo apkaltinęs Lenkijos premjerą Donaldą Tuską sudarius sąmokslą su Maskva ir vilkinant tyrimą.
