Dėl prarasto svajonių darbo – į teismą

Praėjusių metų lapkritį iš Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktoriaus pavaduotojo pareigų atleistas ir su miesto Savivaldybės administracija dėl grąžinimo į pareigas besibylinėjantis 56 metų Svajūnas Kryževičius nenusiteikęs leistis į kompromisus ir siekia grįžti į buvusią darbovietę, nors jo etatas ir panaikintas.

Teismas Kryzevicius014 apacia

Darbo Kūno kultūros ir sporto centre netekęs S. Kryževičius (kairėje) siekia grįžti į tas pačias direktoriaus pavaduotojo pareigas, nors jo etatas ir panaikintas. A. Bankauskaitės nuotr.

 

Tai vyras trečiadienį patvirtino jo ieškinį nagrinėjančiam Panevėžio apylinkės teismui. Teisėjos paklaustas, ar sutiktų su atsakovais sudaryti taikos sutartį, buvęs KKSC direktoriaus Sauliaus Raziūno pavaldinys atsakė, jog tik su sąlyga, kad bus grąžintas į tą patį darbą.

Kadangi tokiu atveju derybos dėl taikos sutarties neįmanomos, teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės. Teismas tenkino S. Kryževičiaus prašymą liudytojus apklausti uždarame teismo posėdyje, motyvuodamas, kad nenori viešinti tam tikros asmeninės informacijos.

S. Kryževičius savo atleidimą vadina susidorojimu su sąžiningu darbuotoju, kuris trukdė direktoriui švaistyti valstybės lėšas. Buvęs pavaduotojas mano, kad jo etatas buvo panaikintas ne dėl įstaigos administracijos restruktūrizavimo, kaip teigia jo darbdaviai, o siekiant juo atsikratyti.

Pasak S. Kryževičiaus, palyginus buvusią ir dabartinę KKSC administracijos struktūrą, akivaizdu, kad ji visiškai identiška, išskyrus tai, kad nebėra direktoriaus pavaduotojo etato.

„Man tai nesukels jokių problemų, o jeigu kam ir sukels, tai jų reikalas“, – patikino teismą ieškovas, paklaustas, kaip jis įsivaizduoja darbą KKSC, jeigu būtų grąžintas.

S. Kryževičius sakė, kad darbas sportininkų kalvėje jam labai patiko. Jis džiaugėsi, kad po daugelio versle praleistų metų pagaliau gali dirbti pagal savo specialybę.

„Esu baigęs Lietuvos sporto universitetą (buvusį Kūno kultūros institutą), ir aš, ir visi mano giminės susiję su sportu“, – kalbėjo jis.

2014 metų pavasarį S. Kryževičius į Panevėžio savivaldybei pavaldų KKSC atėjo laimėjęs konkursą. Tuo metu jis buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys.

Panevėžio valdžioje buvo „tvarkiečiai“. Miesto Savivaldybės administracijos direktore dirbo Kristina Nakutytė.

S. Kryževičius sakė konkurse pasirodęs labai gerai – „surinkęs devintukus“.

Buvęs KKSC direktoriaus pavaduotojas teismo taip pat prašo jam priteisti 5 tūkst. eurų moralinę žalą bei išmokėti kompensaciją už priverstines pravaikštas.

S. Kryževičius tvirtino, kad dėl atleidimo jam sušlubavo sveikata: pakilo kraujospūdis, teko gerti raminamuosius vaistus, porą mėnesių jis buvo tarsi atsiribojęs nuo viso pasaulio, taip pat ir šeimos. Iki tol vyras sveikata nesiskundė.

Už prisiteistus pinigus jis planuoja atgauti jėgas sanatorijoje.

S. Kryževičius yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje. Vyro teigimu, jo amžiaus žmogui susirasti darbą Panevėžyje yra labai sunku. Anketoje išvydę jo gimimo metus darbdaviai esą net nekviečia į pokalbį.

Direktorių kaltina neūkiškumu

KKSC S. Kryževičius buvo atsakingas už sporto bazes, viešuosius pirkimus bei priešgaisrinę saugą. Jis pasakojo, kad tik pradėjus dirbti jį šokiravo bazių skurdas.

„Susidarė įspūdis, kad grįžau į gūdžius sovietmečio laikus“, – kalbėjo S. Kryževičius.

Kaip pavyzdį jis pateikė V. Variakojo sporto kompleksą, kuriame vaikystėje pats sportavo. Buvęs pavaduotojas pasakojo išvydęs visiškai nuo tų laikų nepasikeitusį vaizdą: seni dušai, nėra ventiliacijos, langai uždažyti aliejiniais dažais. Jis rado rėmėjų, su jų pagalba suremontavo dušus, įrengė ventiliaciją ir šitaip išgelbėjo bazę nuo uždarymo.

S. Kryževičius iš darbo atleido valčių ir dviračių taisytojus, nes centras esą neturi nė vienos valties, o dviračiai jame tik du. Pašnekovo teigimu, dviračių remontininkas net nesirodė darbe, nes, jo žiniomis, buvo užsienyje. Vėliau S. Kryževičius sužinojo, kad jam netekus pareigų, dviračių taisytojas vėl buvo priimtas į darbą, o paskui, Savivaldybės kontrolieriams įstaigoje atlikus auditą, vėl atleistas.

Buvęs KKSC administracijos darbuotojas sakė galįs pateikti aibę neracionalaus lėšų naudojimo pavyzdžių. Pavyzdžiui, anot S.Kryževičiaus, pasibaigus dviejų metų sutarčiai su telekomunikacijų bendrovėmis, niekas nesivargindavo pasidomėti, kokie gi tarifai siūlomi dabar.

Buvęs direktoriaus pavaduotojas sakė iš telekomunikacijų bendrovių surinkęs pasiūlymus ir pateikęs juos direktoriui. Paslaugų įkainiai buvę vos ne dvigubai mažesni.

Dar vienas jį labai šokiravęs neūkiškumo ir neatsakingo lėšų naudojimo pavyzdys – mikroautobuso pirkimo istorija. Pasak S. Kryževičiaus, kurį laiką centras be konkurso nuomojo autobusą iš vienos bendrovės. Už 16 vietų „Mercedes“ nuomą kas mėnesį buvo mokama po 2400 litų. Pasibaigus nuomos sutarčiai S. Raziūnas jam nurodęs nupirkti mašiną už 75 tūkst. eurų.

S. Kryževičius kategoriškai atsisakė. Pasak jo, paaiškėjo, kad jį nuomojusi įmonė bankrutavusi, minėtas mikroautobusas areštuotas.

Konkurso būdu pavaduotojas nupirkęs analogišką automobilį beveik per pusę pigiau, o už sutaupytus pinigus – dar vieną, dulkių siurblį maniežui, aprangą darbuotojams.

Kad yra rakštis S. Raziūnui, jis pajutęs iš karto, kai tik buvo paskirtas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku.

„Aš supratau, kad, jeigu nors kartą nusileisiu ir įvykdysiu vieną reikalavimą, būsiu „pakabintas“. Atsidūrus tokioje situacijoje turi rinktis – arba paklūsti, arba nepaklūsti ir tampi nepageidaujamas. Anksčiau ar vėliau su tavimi susidoros. Taip man ir atsitiko“, – kalbėjo ieškovas.

Iškalbinga direktoriaus šypsena

S. Kryževičius sakė pranešimą apie atleidimą iš pareigų dėl KKSC vykdomos struktūros pertvarkos ir naikinamo pavaduotojo etato gavęs po pusantrų metų darbo, praėjusių metų lapkritį. Pagal įstatymus jis turėjo būti įspėtas prieš du mėnesius, tačiau jam iš karto buvo išmokėtas atlyginimas už tuos du mėnesius iš anksto ir dar išeitinė kompensacija už du mėnesius.

Buvęs pavaduotojas kurį laiką dar vaikščiojo į darbą, nes teko tvarkyti viešuosius pirkimus, susijusius su ledo arenos įrengimu. Po geros savaitės, vieną dieną atėjęs į darbą, jis rado savo kabineto duris užantspauduotas. Kabinete buvo likę jo asmeninių daiktų.

„Direktorius man nieko neaiškino, tik šypsojosi. Esą suprask, tu čia nepageidaujamas“, – pasakojo S. Kryževičius.

Buvusį S. Raziūno pavaduotoją nustebino atsakovų jam mesti priekaištai dėl kai kurių su darbu susijusių pareigų neatlikimo, tiksliau, kad jis, būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, nesijungė prie centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ir neviešino joje konkurso. S. Kryževičius sakė, kad direktorius jam nedavė prisijungimo kodo, motyvuodamas, kad nėra reikalo skelbtis minėtoje sistemoje.

Direktorius kaltinimus neigia

Savivaldybės Centralizuoto audito skyriaus darbuotojai, pernai atlikę KKSC auditą, nustatė nemažai pažeidimų. Nustatyta, kad nepaskelbusi viešųjų pirkimų konkursų arba pagal jau pasibaigusias pirkimų sutartis įstaiga nusipirko prekių ir paslaugų už 28 tūkst. Eur, darbuotojams prie atlyginimų neteisėtai būdavo skiriami priedai.

Centro vadovui skirti du papeikimai.

S. Kryževičiaus iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo lėšų neracionalaus naudojimo ir švaistymo.

Per teismo posėdžio pertrauką kalbintas S. Raziūnas nebuvo linkęs išsamiai komentuoti buvusio pavaldinio ieškinio ir metamų kaltinimų.

„Baigsis ikiteisminis tyrimas, tada ir matysime, kaip ten yra“, – sakė jis.

Paklaustas, ar pavaduotojui turėjo priekaištų dėl darbo, atsakė, kad S. Kryževičius nebuvo idealus darbuotojas, bet didesnių priekaištų jam neturėjo.

KKSC vadovo teigimu, S. Kryževičiaus paslaugų teko atsisakyti dėl etatų mažinimo.

Jam esą buvo siūlytos kitos pareigos, bet jokio atsakymo negauta. S. Kryževičius sakė paštu siųstų darbo pasiūlymų negavęs, nes tuo metu buvo išvykęs.

Komentuodamas buvusio pavaldinio teiginius, kad samdomi dviračių ir valčių meistrai, nors centras neturi tokios įrangos, S. Raziūnas sakė, kad įstaiga valtis ir dviračius nuomoja panaudos būdu iš klubų, todėl privalo juos prižiūrėti.

Jis neigė vertęs buvusį pavaduotoją pirkti minėtą mikroautobusą.

„Tuo metu, kaip buvo sudaryta sutartis dėl mikroautobuso nuomos, aš įstaigai dar nevadovavau. Sutartyje iš tiesų buvo punktas, numatantis galimybę pasibaigus nuomos laikui nusipirkti mašiną už likutinę jos vertę. Juolab kad centras nemažai investavo į ją. Tačiau paaiškėjus aplinkybėms, kad mikroautobusą nuomojusi bendrovė turi problemų su teisėsauga, apie pirkimą nebegalėjo būti kalbos“, – aiškino S. Raziūnas.

Inga SMALSKIENĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto