Bendrovė „Achema" iš elektros perdavimo sistemos operatoriaus sulaukė pretenzijų teisme.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ iš bendrovės „Achema“ siekia prisiteisti 2,2 mln. litų. Trąšų gamintoja, piktindamasi už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) taikomu mokesčiu, dar prieš dvi savaites sustabdė 22 MW kogeneracinio tipo dujų jėgainę.
Praėjusį penktadienį „Litgrid“ pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl skolos iš „Achemos“ priteisimo. Nuo šių metų balandžio mėnesio „Achema“ delsia sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Nuo š. m. balandžio 1 iki birželio 15 d. susikaupusi skola viršija 2,2 mln. Lt.
Elektros energetikos sektoriuje VIAP yra elektros energetikos įmonių teikiamos paslaugos, susijusios su visuomenės saugumu ir aplinkos apsauga, elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir elektros energijos gamyba Elektrėnuose esančioje šiluminėje elektrinėje.
„VIAP už pagamintą ir savo ūkinėms reikmėms suvartotą elektros energiją moka visi ūkio subjektai, kurie turi pasistatę ir eksploatuoja savo elektrines“, – rašoma „Litgrid“ pranešime.
VIAP yra viena iš elektros kainos galutiniams vartotojams sudedamųjų dalių, 2011 metams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas VIAP dydis yra 6,01 ct už 1 kWh.
Gamykla prisilygino Konstituciniam Teismui
„Achemos“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis patvirtino, kad birželio 20 d. įmonė gavo „Litgrid“ pretenziją dėl apmokėjimo už VIAP.
„Atsakydami į ją atkreipėme dėmesį, jog „Achema“ tinkamai vykdo savo įsipareigojimus „Litgrid“ ir nuolat laiku bei tinkamai atsiskaitydavo ir atsiskaito už perdavimo paslaugą bei už VIAP mokestį, mokamą už nupirktą bei suvartotą elektros energijos kiekį – vadinamąjį vartojimo VIAP, – komentavo J.Sirvydis. – Tuo tarpu VIAP mokestis už pačių pasigamintą ir suvartotą elektros energiją yra nustatytas teisės aktais, prieštaraujančiais aukštesnę galią turintiems įstatymams ir Konstitucijai. Todėl „Achema“ neturi pareigos mokėti vadinamojo gamintojo VIAP mokesčio“.
Tiesa, viena didžiausių šalies įmonių nėra Konstitucinis Teismas, kuris vienintelis turi teisę paskelbti, ar atitinkami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Tačiau šis argumentas turėtų būti vienu pagrindinių „Achemai“ ginantis nuo „Litgrid“ kaltinimų teisme.
Jeigu trąšų gamykla nesutiks geranoriškai sumokėti minėtos skolos, o ginčą nagrinėjantis teismas kreiptis į Konstitucinį Teismą, gali prireikti nemažai laiko, kol bus paskelbta, ar iš tiesų VIAP mokestį nustatantys teisės aktai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, kaip įrodinėja „Achema“.
Jėgainių eksploatuoti neapsimoka?
„Achema“ ir didžiausias jos akcininkas Bronislovas Lubys ne kartą piktinosi nustatyta VIAP mokesčio mokėjimo tvarka. Būtent dėl to liepos 7-ąją trąšų gamintoja sustabdė 22 MW kogeneracinio tipo dujų jėgainę Nr. 1.
„Tokį sprendimą inspiravo energetikos ministro nustatyta VIAP mokėjimo tvarka, padėtis elektros rinkoje ir dėl to susidariusi nepalanki ekonominė situacija įmonei, – pabrėžė „Achemos“ generalinis direktorius J. Sirvydis. – Paradoksas, tačiau siekiantiems kuo efektyviau naudoti energijos išteklius, pačių pasigaminta elektros energija darosi nuostolinga…“
Nuo šių metų padidintas VIAP mokestis „Achemai“ kainuos daugiau nei dvigubai – 22 mln. litų, kai 2010 m. šio mokesčio sumokėta apie 9 mln. litų.
Šių trečiąjį ketvirtį „Achemoje“ planuota paleisti 46 MWkogeneracinę jėgainę Nr. 2. Susidariusi padėtis, anot J.Sirvydžio, verčia abejoti ir dėl šios jėgainės eksploatavimo.
Pradėjus statyti kogeneracinę jėgainę Nr. 2, VIAP siekė 17 proc. pirktai elektros energijai, o pačių pasigamintai, jei elektrinės galia neviršijo 35 MW, iš viso nebuvo taikomas.
