Atkastiems pustrečio šimto žmonių palaikams Senamiesčio g. Savivaldybė skuba ieškoti naujos laidojimo vietos, o istorines kapines užleisti vaizdingą vietą namui nusižiūrėjusiems panevėžiečiams. Prieš tokius valdininkų užmojus mūru stoja kultūros paveldo specialistai ir gatvės senbuviai.
Bendruomenė su paveldo sergėtojais siekia, kad Panevėžiui pradžią davusi, tačiau į privačias rankas atitekusi vieta būtų išsaugota kaip istorinė miesto relikvija.
Kad senojoje Panevėžio dalyje, Senamiesčio gatvėje, ant istorinių kapinaičių išdygtų naujas gyvenamasis namas, trūko visai nedaug. Prieš porą metų gatvės senbuviai atkreipė dėmesį į privataus namo statybvietėje besimėtančius kaulus.
Gyventojai neabejojo, kad tai – šioje vietoje buvusiose pirmosiose miesto kapinėse palaidotų protėvių palaikai. Statybininkai teisinosi apie radinį nutylėję manydami atkasę gyvulių kaulus.
Tokią pačią versiją buvo iškėlęs ir Savivaldybės kultūros paveldo specialistas. Kilus ažiotažui dėl išniekintų palaikų, statybos buvo sustabdytos, tačiau Savivaldybė archeologinius kasinėjimus privačiame sklype pradėjo tik šį pavasarį.
Keturių arų sklype archeologai atkasė 252 žmonių kapavietes. Manoma, kad atkastas pats XVII–XVIII amžių kapinaičių centras. Archeologai spėja, kad kapinės tęsiasi dar maždaug per devynias namų valdas.
Tačiau miesto Savivaldybė apie tolesnį kasinėjimą nekalba, o kol kas į plastikinius maišus sukrautus prieš maždaug 500 metų mirusių panevėžiečių kaulus planuoja perlaidoti Šilaičių kapinėse, dėl besikaupiančio vandens netinkamoje palaikams laidoti vietoje.
Savivaldybė paskelbė konkursą kartoniniams karstams pirkti. Pasak administracijos direktorės pavaduotojos Janinos Gaidžiūnaitės, pustrečio šimto žmonių kaulai Šilaičiuose turėtų atgulti per mėnesį.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite liepos 27 d. „Sekundėje“
