Besibaldančiais vaiduokliais pagarsėjusių malūnų Ramygalos gatvėje savininkų ir Savivaldybės konflikto teisme atomazga gali būti lemtinga visiems per 300 ha užimančios Panevėžio istorinės dalies gyventojams. Jei į ją įtrauktų trijų sklypų šeimininkams pavyks įrodyti, kad Savivaldybė neteisėtai kelis kartus padidino saugomą teritoriją ir joje savo nuožiūra besitvarkiusiems gyventojams surišo rankas, gali būti, kad ribos bus perkeltos ir rezervatas sumažės.
Laukia verdikto
Ramygalos g. sklypą su malūnu prieš porą metų įsigijusi bendrovė „Deliuvis“ bei gretimų sklypų savininkai panevėžiečiai broliai Kęstutis ir Alvydas Tamošiūnai laukia, kokį verdiktą gegužės pradžioje skelbs Panevėžio apygardos administracinis teismas.
Trijų teisėjų kolegija turi nuspręsti, ar teisėtai elgėsi Savivaldybė, nepateikusi žemių savininkams motyvuoto atsakymo, kodėl nestabdė istorinės miesto dalies tvirtinimo, nors, pastarųjų nuomone, buvo padaryta pažeidimų.
Su Savivaldybe besibylinėjantiems panevėžiečiams atstovaujantis advokatas Tomas Ivanauskas viliasi, kad teismas įpareigos Savivaldybę atsakyti. Advokato teigimu, tuomet sklypų šeimininkams atsivertų galimybė kreiptis į teismą, kad miesto Tarybos sprendimas dėl istorinės dalies ribų būtų panaikintas.
Padidino iš akies
Panevėžio istorinės dalies ribas praėjusių metų balandį patvirtinusi miesto Taryba peržengė savo kompetenciją ir šis sprendimas yra neteisėtas. Tai Apygardos administraciniame teisme įrodinėjo ne tik sklypų Ramygalos g. savininkai, bet ir kaip trečiasis asmuo į posėdį pakviestas Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas.
Jų nuomone, saugomą Panevėžio teritoriją patvirtinusi Taryba suklupo, mat panevėžiečiams itin svarbų sprendimą priėmė be Savivaldybės Vertinimo tarybos akto. Tai reiškia, kad politikai miesto istorinę dalį nuo 138 ha padidino iki 314 ha neturėdami pagrįstų argumentų, kuo išplėsta teritorija yra tokia vertinga, kad gyventojai joje be Savivaldybės žinios negalėtų nė kuolo įkalti.
Kapinėse leido statybas
Savivaldybei teisme atstovaujantis teisininkas Aušrys Valkūnas tvirtino, kad Tarybos sprendimas – logiškas ir teisėtas. Anot jo, 314 ha istorinę Panevėžio dalį Kultūros paveldo departamentas įtraukė į Kultūros vertybių registrą, o Savivaldybės Vertinimo taryba aktą departamentui jau yra pateikusi šių metų vasarį.
Tokius Savivaldybės teisininko argumentus A. Umbrasas sutriuškino pasinaudojęs internetu mobiliajame telefone. Paveldosaugininkas teisėjų kolegijai pakišo įrodymą, kad valdininkas meluoja – Kultūros paveldo departamento interneto svetainėje viešai prieinamo Kultūros vertybių registro duomenis. Įrašas registre skelbia, kad Panevėžio istorinės dalies registracija, kokią Taryba patvirtino 2012-ųjų balandį, sustabdyta. Šiuo metu galioja dar 2008-aisiais nustatyta saugoma miesto teritorija. Ji – perpus mažesnė, apie 138 ha.
Ramygalos g. malūnus supantys sklypai į istorinę miesto dalį nepatenka.
A. Umbraso teigimu, Kultūros vertybių registrą tvarkantis specialistas buvo per klaidą sukėlęs Savivaldybės pateiktus duomenis. Juos teko atšaukti paaiškėjus, kad nėra Savivaldybės Vertinimo tarybos akto.
Šių metų pradžioje Savivaldybė suskubo jį pateikti, bet Kultūros paveldo departamentas akte aptiko aibę pažeidimų. Kai kurie jų paveldosaugininkus gerokai apstulbino: Ramygalos g. malūno pašonėje uždraudusi bet kokias statybas nežinia kodėl Savivaldybė leido užstatyti senąsias žydų kapines miesto centre, skvere tarp Vasario 16-osios ir Sietyno gatvių.
Mieste žemės ūkio nemato
Kodėl reikėjo Savivaldybei uždėti leteną ant teritorijos aplink malūną, A. Umbrasui nesuprantama. Mat apie 1875 m. statytas malūnas seniai įrašytas į Kultūros paveldo registrą ir jį saugo įstatymas. Paveldosaugininkai su istorinę vertybę įsigijusiais verslininkais netgi yra suderinę sąlygas dėl papildomų statinių. Be jų išsaugoti malūną būtų vargiai įmanoma – senas pastatas pernelyg ankštas netgi kavinei.
Tačiau miesto valdininkai čia norėtų matyti pievą.
„Savivaldybė motyvuoja, kad Ramygalos g. prie malūnų saugo Šiaurės Lietuvos agrarinį kraštovaizdį. Tai yra totali nesąmonė. Kuo susijusi Panevėžio istorinė dalis su Šiaurės Lietuvos agrariniu kraštovaizdžiu?“ – stebisi A. Umbrasas.
Jis neatmeta, kad 2010-aisiais malūną su sklypu įsigiję ir dėl Savivaldybės daromų kliūčių lig šiol jame negalintys pradėti veiklos verslininkai gali ryžtis pareikalauti iš miesto iždo atlyginti patirtus nuostolius.
Jaučiasi praradę turtą
Ramygalos g. sklypų savininkų interesus teisme ginančio advokato tvirtinimu, jo klientai apie žalos atlyginimą negalvoja. Jiems svarbiausia atgauti teisę į savo turtą.
„Tarybos sprendimu išplėtus istorinę miesto dalį šioje vietoje nustatyta rekreacinė zona ir ten galima auginti tik veją. Vidury miesto neaišku dėl ko Savivaldybė bando išsaugoti agrarinį kraštovaizdį. Svarbiausia, kad savininkams net nebuvo pranešta, kad keičiama jų sklypų paskirtis. Tai yra ne kas kita, kaip žemės nusavinimas“, – teigė T. Ivanauskas.
Taško teismų maratone laukiantis K. Tamošiūnas Ramygalos g. gale malūno pašonėje dar 1997-aisiais įsigijo 13 arų sklypą namui statyti. Dabar pusė sklypo, pasak šeimininko, bevertė – maždaug 6,5 aro Savivaldybė reikalauja palikti neužstatytą.
Apie turtui uždėtus apribojimus K. Tamošiūnas teigia sužinojęs visiškai atsitiktinai, kai kaimyninį sklypą su malūnu įsigiję verslininkai pradėjo minti Savivaldybės slenksčius prašydami leidimų statyboms.
„Tada ir išgirdome, kad keturių savininkų sklypams vienas šalia kito Savivaldybė uždėjusi kraštutinius apribojimus. Juose draudžiama bet kokia veikla, nors Registrų centre nurodoma žemės paskirtis iki šiol nepakeista – namų valda“, – pasakojo K. Tamošiūnas.
Savivaldybės uždėti apribojimai stabdo ir jo brolio Alvydo Tamošiūno planus. Jam priklausantis 14 arų sklypas Ramygalos g. gale taip pat patenka į miesto istorinę dalį. Pusėje jo statybos uždraustos.
„Tai, ką padarė Savivaldybė, yra akivaizdus dalies mano ir brolio turto nusavinimas“, – tvirtina K. Tamošiūnas.
Panevėžietis tikisi, kad teismas jam ir broliui atriš rankas – Savivaldybę įpareigos panaikinti sklypų savininkams uždėtus draudimus. K. Tamošiūno tvirtinimu, jam to užtektų – laimėjęs teismą nereikalautų Savivaldybės atlyginti patirtą žalą.
„Sklypus pirkome planuodami juose ateityje sau pasistatyti gyvenamuosius namus. Jei būtume galvoję apie komerciją, iš karto būtume keitę žemės paskirtį. Dabar jau daug metų ten namų valda“, – teigė žemės šeimininkas.
Praeities sentimentai kelia įtarimų
Nors sklypų savininkai teisme ginčija Panevėžio istorinės dalies ribas, Savivaldybė suskubo užsakyti parengti ir jos specialųjį planą.
Jame turės būti aiškiai išdėstyta, kokia veikla kurioje istorinėje miesto vietoje leidžiama. Parengtą planą dar tikrins Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija.
„Jei teismai įžvelgs pažeidimų, šis procesas gali būti stabdomas“, – pripažįsta inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Gintautas Valkūnas.
Savivaldybės užmojai nacionalizuoti panevėžiečių sklypus – taip istorinės dalies padidinimą ir specialiojo plano pradėtą rengimą vertina miesto Tarybos narys Gintaras Šileikis.
Net praėjusią savaitę Savivaldybės suorganizuotoje konferencijoje dėl miesto planavimo dokumentų parengimo, pasak G. Šileikio, niekas nepaaiškino, ką tokio vertingo turi Panevėžys, kad jo istorinę dalį prireikė išplėsti kelis kartus.
Politikas įtaria, kad tai galėjo būti padaryta ne dėl miesto praeities sentimentų.
„Ar tik ne pinigų suma lėmė didesnę miesto istorinę dalį? Tris kartus didesnė nubraižyta teritorija – triskart didesnis atlyginimas“, – įtaria G. Šileikis.
Nuo 2008-ųjų už miesto bendrojo plano korektūrą, istorinės dalies specialųjį planą Savivaldybės užsakymus gaunantys architektai jau susižėrė apie 2 mln. Lt. Didžiąją dalį šių išlaidų dengė Europos Sąjunga, Savivaldybė iš savo kišenės prisidėjo 15 proc.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
