Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų korpusas sausakimšas gripo komplikacijas patyrusių ligonių. Suaugusiųjų skyriuje iš 40 lovų 35 užimtos sergančiųjų sunkiais plaučių uždegimais ir patyrusiųjų kitokių gripo komplikacijų. Beje, šį sezoną plaučių uždegimu susirgusius ligonius neretai dar vargina ir viduriavimas. Tai – viena iš gripo komplikacijų.
Infekcinių ligų korpusas sausakimšas gripo komplikacijas patyrusių ligonių. Komplikacijų patiria ne tik sergantieji lėtinėmis ligomis, turintieji silpną imunitetą, bet ir savęs netausojantys darboholikai. U.Mikaliūno nuotr.
Dauguma ligoninėje atsidūrusių gripo aukų – pagyvenę žmonės, tačiau yra ir jaunų.
„Teko guldyti ne vieną darbingo amžiaus žmogų, kuris sunegalavęs neėmė nedarbingumo pažymėjimo. Šiandien taip pat paguldėme per 30 metų moterį, kuri sirgdama visą savaitę ėjo į darbą“, – „Sekundei“ teigė infektologė Violeta Dambrauskienė.
Neseniai Lietuvoje atlikta apklausa rodo, kad jausdami peršalimo simptomus į darbą eina 75 proc. dirbančių žmonių. Dauguma taip besielgiančių mano, kad be jų nebus kam padaryti darbų. Jaunesni žmonės numoja ranką į ligos simptomus, o vyresni bijo netekti dalies pajamų.
„Sodra“ dabar nuo 3 ligos dienos moka 80 proc. darbo užmokesčio ligos pašalpą.
Teisininkai pažymi, jog dalis nedarbingumo pažymėjimų neimančių gyventojų bijo neigiamo darbdavių ir bendradarbių požiūrio. Lietuvoje reta privati įmonė didesniu krūviu dėl kolegos ligos dirbančiam darbuotojui moka didesnį atlyginimą.
Tiesa, Panevėžio poliklinikos šeimos gydytojai kol kas nestebi tendencijos, kad susirgę gyventojai vengtų imi nedarbingumo pažymėjimus.
„Apie 60 proc. imančiųjų biuletenius gauna minimalų ar kiek didesnį atlyginimą. Taigi finansiniu atžvilgiu dėl ligos jie praranda nedaug pajamų. Mamos ima biuletenius vaikams slaugyti“, – sakė Bendrosios praktikos skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė.
Daugėja gripo komplikacijų
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje, daugėja gripo komplikacijų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso šalyje į ligonines dėl gripo komplikacijų paguldyti 105 žmonės.
Panevėžio apskritis patenka į trejetuką apskričių, kuriose daugiausia dėl gripo komplikacijų hospitalizuotų asmenų, nors pagal sergamumo rodiklius Panevėžio apskritis yra per vidurį. Apskrityje praėjusią savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 62,86 sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sausio 18–24 dienomis registruotas Panevėžio mieste (99,85 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Pasvalio rajone (13,88 atvejo 10 tūkst. gyventojų).
Epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas prognozuoja, kad vasarį sergamumas dar augs. Jis įspėja, kad šiemet plinta kiaulių gripas, kuris pavojingas tuo, kad tinkamai nesigydant gali pažeisti kraujagysles.
Padeda antivirusiniai vaistai
Panevėžio ligoninė yra apsirūpinusi antivirusiniais vaistais, kurie skiriami gripo komplikacijas patyrusiems ligoniams. V. Dambrauskienės teigimu, šie vaistai būna ypač veiksmingi, jeigu gripu susirgęs žmogus juos pradeda vartoti per pirmas 72 valandas. Tačiau ji nepataria jų pirkti ir vartoti ambulatorinėmis sąlygomis nepasitarus su šeimos gydytoju.
V. Dambrauskienės teigimu, gyventojai ne visada skiria gripą nuo peršalimo. Šiuo atveju ligos simptomai pasireiškia laipsniškai. Pakyla palyginti neaukšta – apie 37 laipsnius ar kiek didesnė temperatūra, kartais karščiavimo gali ir nebūti. ŪVKTI būdingas lengvas ar vidutinio sunkumo gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, nesunkus kosulys. Kartais gali krėsti šaltis, skaudėti galvą.
O gripas prasideda aukšta temperatūra, ją būna sunku sumažinti vaistais, ligoniui skauda galvą, raumenis, akis, maudžia kaulus. Gali varginti sunkus kosulys, smarki sloga.
V. Čaplinskas akcentavo, kad gripo virusas perduodamas per kvėpavimo takus, ligoniui čiaudint, kosint ir per neplautas rankas. Teigiama, kad vienas sergantis gripu žmogus gali užkrėsti keturis asmenis.
Inga SMALSKIENĖ
