Neseniai išgirdęs valstybės kaltintojos prašomą skirti net 13 metų laisvės atėmimo bausmę 41-erių metų Silvestras Bieliauskas iš nevilties tik skėstelėjo rankomis ir tyliai nusikeikė. Tačiau praėjusį penktadienį Apygardos teismo teisėjų kolegijos priimtas sprendimas ir S.Bieliauskui, ir jo žmonai Larisai leido lengviau atsikvėpti.
Šiam kėdainiškiui buvo pareikšti kaltinimai dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir neteisėtą kanapių auginimą. Sausio 19-ąją darę kratą užmiestyje esančioje S.Bieliausko žmonai priklausančioje sodyboje pareigūnai namo palėpėje aptiko apie pustrečio kilogramo džiovintų kanapių.
Už tokį didelį narkotinių medžiagų kiekį įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų, tačiau S.Bieliauskas atkakliai tvirtino su tuo nieko bendra neturįs – apie augančias kanapes vyras sakė net nežinojęs.
Neatsakingumas išėjo į naudą
Teisėjų kolegija nusprendė S.Bieliauskui laisvę atimti 1 metams ir 6 mėnesiams. Tokia bausmė skirta vieną kaltinimą perkvalifikavus, o dėl kito, neteisėto kanapių auginimo, vyras išteisintas. Išgirdusi tokį verdiktą nepatenkinta prokurorė pažadėjo jį apskųsti.
Kolegijos pirmininkas paaiškino, kad nuteisti už inkriminuotą kaltinimą negalima pagal įstatymą, nes trūksta įrodymų, o dėl kanapių svorio galima ginčytis. Po ilgesnių svarstymų prieita prie išvados, kad sodyboje rastas kiekis artimas labai dideliam. Kalbėta buvo apie keturis kanapių stiebus, bet neatmesta galimybė, kad jų galėjo būti dvigubai daugiau.
Nagrinėdami šią bylą teisėjai rado nemažai ir procesinių pažeidimų. Paaiškėjo, kad kratą atlikę Kėdainių r. pareigūnai kanapių paėmimą nuo pat pradžių įformino netinkamai – daiktiniai įrodymai supakuoti ir užantspauduoti, kanapių maišelis tiesiog įmestas į bagažinę buvo vežiojamas iki perduodant kitam pareigūnui, kanapės svertos buitinėmis svarstyklėmis, o nuotrauka buvo nekokybiška. Todėl visos abejonės, kai jų neįmanoma įrodyti, vertinamos teisiamojo naudai.
Atsirado nežinia iš kur
Belaukdama nuosprendžio S.Bieliausko žmona Larisa sakė įsitikinusi, kad su jos vyru būtent taip siekė susidoroti kai kurie pareigūnai. Moteris teigė galinti netgi pasakyti pavardes, tačiau jų neminėjo. “Užkliuvo kartą vyras ir nuo to laiko prasidėjo persekiojimas. Niekam nerūpi, kad Silvestras dirba mano įmonėje, auginame dvylikametį sūnų, ir gyvena kitaip nei kiti čigonai”, – sakė Larisa. Prieš penkiolika metų jos ir Silvestro santuoka buvo palaiminta tik bažnyčioje.
Moteris sakė nujautusi, kad nemalonumai prasidės, kai jos sodyboje apsigyveno nuomininkas Arūnas. Šį žmogų S.Bieliauskas menkai pažinojo, bet pasigailėjo: jis sakė nenorintis įkliūti policijai ir prašė padėti pasislėpti. Naujasis gyventojas pažadėjo rūpintis sodyba, prižiūrėti kiaules ir kitus gyvulius.
“Neramumai prasidėjo gruodį, kai policija atvyko ieškoti pavogtų daiktų. Ir iš tikrųjų rado dvi gumines valtis ir motorinį pjūklą. Dabar Arūnas atlieka bausmę. Svarbiausia, tąsyk jokių kanapių namą išnaršę pareigūnai nerado – jos neaiškiomis aplinkybėmis palėpėje atsirado beveik po mėnesio, o apkaltintas buvo Silvestras. Juk tai – nuomininko darbas, nors galėjo ir man kliūti: juk sodyba registruota mano mergautine pavarde”, – piktinosi vyro suėmimu Larisa.
Anot jos, skaudžiausia buvo, kai Arūnas policijai pareiškė, kad auginti, išrauti ir sudžiovinti kanapes esą jam liepė pats Silvestras. “Mes fazendą nusipirkome kaip kolektyvinį sodą, ir jį prižiūrėti samdau žmones, bet Silvestras ten nesilanko”, – tikino moteris.
Sūnui pranešti sunkiausia
Larisa prisipažino, kad sunkiausia bus vakare, kai koncertuoti atvyks romų ansamblis iš Kauno – moteris turi nuosavą įmonę, kavinę-barą, ir jame kartais rengiami koncertai. “Reikės šypsotis svečiams ir apsimest, kad viskas gerai, o širdis tai plyšta. Teks vaidinti”, – sakė Larisa ir suabejojo, ar policijos padaryta antireklama žmonių atmintyje greitai išdils.
Moteris neneigė, kad su teisėsauga S.Bieliauskui teko susidurti, tačiau mylimą vyrą ir gerą tėvą ji linkusi tik ginti. “Nukentėjau ir aš – vieną vakarą pagelbėjo vienam narkotikus vartojančiam vaikinui. Jei jį būtų sučiupę su įkalčiais, būtų tikrai sėdęs. Pagailėjom, ir tą mažytį maišelį jis permetė per barą. Kad būtumėt matę, kokios policijos pajėgos mūsų barą apsupo. Viskas baigėsi tuo, kad mane nubaudė šimto litų bauda, o prie vyro neprikibo”, – prisiminė Larisa.
Anot verslininkės, nuosavoje kavinėje ji dar susitvarkys, bet paguosti tėvo išsiilgusį sūnų kažin ar pavyks: “Teks pasakyti, kad tėtis dar negrįš. Silvestras net apsiverkė ir prašė daugiau į posėdžius sūnaus nevežti, nes matyti vaiką ir negalėti pasikalbėti yra labai skaudu”.
Mažai bendraujanti su vyro giminėmis Larisa sakė nesuprantanti dvylika vaikų išsauginusios Silvestro motinos požiūrio. Ši vis priekaištauja, kad sūnus ne toks kaip visi – gyvena ne taip, kaip priimta, dirba žmonos įmonėje. Užuominas, kad S.Bieliauskas tyliai vadinamas narkotikų baronu, Larisa kategoriškai paneigė ir pabrėžė, kas tai – gryni prasimanymai.
Prieš keliolika metų S.Bieliauskas už vagystę buvo teisiamas Kėdainiuose, vėliau už netikrų pinigų platinimą – Kaune. Neseniai šis čigonas už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą nubaustas administracine tvarka, o sausį S.Bieliauskui buvo iškelta baudžiamoji byla ir Panevėžio apylinkės teisme. Jis ir Juozas Kuraitis buvo teisiami už pasikėsinimą sukčiauti.
Rita Misiūnienė
tel. 467890, rita@sekunde.lt
