Fizinių asmenų bankrotas leis kreditoriams tik penkerius metus reikalauti vykdyti įsipareigojimus iš prasiskolinusių gyventojų.
Po ilgų diskusijų Vyriausybė Seimui teikia patobulintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą, nors bankai nėra linkę sutikti su visomis nuostatomis. Jeigu dauguma parlamentarų pritars, prasiskolinę gyventojai galės bankrutuoti nuo 2012-ųjų.
Šiandien posėdžiavęs ministrų kabinetas pagaliau pritarė galutiniam Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto variantui. Politikai atsižvelgė į Lietuvos bankų asociacijos reikalavimą ir į projektą įtraukė nurodymą, kad bankroto administravimo išlaidos neviršytų 15 proc. įkeisto turto vertės. Tiesa, bankininkų nuomone, toks siūlymas – per dosnus. Lietuvai kaip pavyzdys rodoma Lenkija, kur bankroto administravimo išlaidos neviršija 3 proc. įkeisto turto vertės.
Fizinio asmens bankroto procesą galėtų inicijuoti tik pats asmuo, kai jis negali grąžinti skolų, kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (20 tūkst. litų). Ši riba taip pat kelia abejonių komerciniams bankams. Jų nuomone, Lietuvos guventojams turi būti leista bankrutuoti, kai šie nėra finansiškai pajėgūs grąžinti bent jau 50 tūkst. litų skolų.
Vyriausybė nutarė, kad įstatymas būtų taikomas visiems fiziniams asmenims, neatsižvelgiant į tai, kada jie paėmė paskolas. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas neslėpė, kad tokia nuostata „atrodo nepatraukliai“.
Tačiau tokia galimybė ypač aktuali gyventojams, kurie kreditus gavo per nekilnojamojo turto kainų piką, o šiuo metu net ir pardavę būstą negalėtų atsiskaityti su bankais. Tokie asmenys galėtų skelbti bankrotą, ir jeigu per penkerius metus galutinai neatsiskaitytų su kreditoriais, jų likusios skolos būtų nurašytos. Tą pačią galimybę galėtų rinktis ir verslininkai, kurie yra įkeitę bankams savo asmeninį turtą už verslui suteiktas paskolas. Fizinis asmuo galėtų bankrutuoti tik kartą per 10 metų.
Pats bankroto procesas, kaip žada įstatymo iniciatoriai, nebus itin paprastas. Nuo dienos, kai įsiteisėtų teismo nutartis iškelti bankroto bylą, gyventojui tektų visas gaunamas lėšas ir turtą perduoti disponuoti bankroto administratoriui. Pastarajam už paslaugas taip pat teks mokėti, bet ne daugiau kaip 2400 litų per mėnesį, neatskaičius mokesčių.
Fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir mokumui atkurti turės būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė – ne ilgesnė nei 5 metai. Šiam planui turės pritarti kreditoriai ir teismas, tačiau, jei kreditoriai nepagrįstai nepritars planui, teismas galės tvirtinti planą be kreditorių pritarimo. Fizinis asmuo galės verstis ūkine komercine ar ūkininko veikla, jeigu tai bus numatyta plane.
Bankroto bylą teismas galės nutraukti, jeigu paaiškėtų, kad asmuo elgėsi nesąžiningai: pateikė neišsamią informaciją apie finansinę padėtį siekiant gauti paskolą, jeigu pabėgtų į užsienį, bandytų pigiai parduoti turtą ir pan.
Fizinių asmenų bankroto įteisinimui dar turės pritarti Seimas. Lietuvos bankų asociacija parlamentarams taip pat ketina teikti savo siūlymus ir pastabas.
Primename, kad Seimas 2009 m. kartą jau buvo atmetęs fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą ir įpareigojo jį patobulinti.
