Dėl euro įvedimo Lietuvoje siūloma reguliuoti jau įsteigtų bendrovių įstatinio kapitalo, vertybinių popierių nominaliosios vertės ir įstatų keitimo procedūras, taip pat naujai steigiamų bendrovių įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominaliosios vertės išraišką eurais.
Trys tai numatantys Ūkio ministerijos parengti įstatymų projektai bus svarstomi artimiausiame Vyriausybės pasitarime.
“Pereinant nuo litų prie eurų bendrovių įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas, akcijų nominalioji vertė turi būti nurodoma eurais, todėl siūlome supaprastinti iki euro įvedimo Lietuvoje dienos įsteigtų bendrovių įstatų keitimo procedūras, nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės atleidžiamos nuo pakeistų įstatų registravimo Juridinių asmenų registre mokesčio”, – teigia ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.
Ministerija siūlo, kad įstatų keitimui pakaktų paprastos susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų daugumos, tai būtų galima padaryti visuotinio eilinio akcininkų susirinkimo metu. Bendrovės pakeisti įstatus būtų įpareigotos per dvejus metus, o tik dėl naujos valiutos įstatus pakeitę ir elektroniniu būdu Juridinių asmenų registro tvarkytojui juos pateikę juridiniai asmenys būtų atleisti nuo registravimo mokesčio.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti minimalius įstatinio kapitalo dydžius – 40 tūkst. eurų akcinėms bendrovėms ir 2,5 tūkstančio eurų uždarosioms akcinėms bendrovėms. Akcijų nominalioji vertė būtų išreikšta eurais euro centų tikslumu. Paaiškėjus, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis nei nustatytas įstatymu, siūloma leisti ją likviduoti Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
Bendrovėms įtvirtinama pareiga įstatų pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, atlikti kartu su pirmaisiais po euro įvedimo dienos įstatų pakeitimais.
Visas siūlymų paketas bus svarstomas Seimo rudens sesijoje.
ELTOS INF.
