Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas nuo 1999 metų reglamentuojamas tik ministro įsakymu ir nėra kompensuojamas valstybės lėšomis.
Seimas per Pagalbinio apvaisinimo įstatymui skirtą valandą spėjo tik įpusėti jo svarstymą, tačiau išryškėjo, kad dauguma Seimo frakcijų linkusios pritarti kompromisiniam įstatymo variantui.
Liberalusis įstatymo variantas, kuriame numatytos ir lytinių ląstelių donorystės, ir embrionų šaldymo galimybės, buvo atmestas. Seime ketvirtadienį pradėtas svarstyti konservatyvaus ir kompromisinio įstatymo variantų svarstymai, kurie vėliau nukelti į antradienį.
Kompromisiniame įstatymo variante paliekama teisė pačiai porai apsispręsti, kaip ji nori atlikti procedūrą, įskaitant ir embrionų šaldymo galimybę, tačiau nebėra lytinių ląstelių donorystės galimybės. Šiam variantui nepritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėjęs Valentinas Stundys ir „Tvarkos ir teisingumo“ Algimantas Dumbrava, abu prieštaravę embrionų šaldymui ir besirėmę krikščioniškais argumentais.
Likusių frakcijų atstovai palaikė kompromisinį įstatymą. Nepasisakė tik Krikščionių frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai, kurių nuomonės turėtų būti priešingos, tačiau liberalų yra daugiau.
Lietuvoje dirbtinį apvaisinimą reglamentuoja dar 1999 metais patvirtintas vieno puslapio apimties sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Jame numatomas ne vyresnių nei 45 metų moterų dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis. Apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, jis nėra kompensuojamas valstybės.
Nevaisingų porų registro Lietuvoje nėra, tačiau, apytiksliais skaičiavimais, jų gali būti apie 50 tūkst.
