Degalų kainų internete reikia politikams ar vairuotojams?

(Scanpix nuotr.)

Kai kurie teisininkai teigia, kad informacijos apie degalų kainas viešinimas gali netgi dar labiau sumenkinti konkurenciją mažoje rinkoje.

Seimo narys Jurgis Razma siūlo Vyriausybei teisės aktais įpareigoti degalų pardavėjus skelbti parduodamos produkcijos kainas internete. Tačiau kai kurie teisės ekspertai įspėja, kad toks siūlymas tam tikrais atvejais gali netgi pabloginti situaciją. Bet kokiu atveju, jautrių temų eskalavimas, net jei nepavyktų pagerinti situacijos, prieš rinkimus gali padėti atkreipti rinkėjų dėmesį.

„Kreipiausi į Vyriausybę, kad degalus parduodantys didmenininkai ir mažmenininkai teisės aktais būtų įpareigoti internete skelbti degalų kainas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnas J. Razma.

Bendrovė „Orlen Lietuva“ savo interneto svetainėje anksčiau kasdien skelbdavo didmenines degalų pardavimo kainas, tačiau jau kurį laiką skelbia tik vidutines savaitės kainas.

„Spaudoje pasirodė publikacijų, kad ir mažmenininkai pradeda svarstyti, gal ir jiems geriau neskelbti kainų internete. Tai gal ir švieslentėse nebeskelbti? Tegul jau tas vairuotojas atvažiuoja, įsipila degalų ir tik priėjęs prie kasos sužino, kiek turi mokėti“, – kalbėdamas su IQ.lt piktinosi J. Razma.

Seimo narys sakė, kad tokie ketinimai jam kelia įtarimų apie brandinamus susitarimus ir degalinių tinklų nenorą, kad jie būtų pastebėti. „Netikros konkurencijos apraiškų matyti“, – sakė J. Razma.

Kiek kainuoja degalai konkrečioje degalinėje pastaruoju metu internete nustojo skelbti ir kai kurie degalinių tinklai, o kai kurie iš jų, kaip ir „Orlen Lietuva“, skelbia tik vidutines kainas.

J. Razmos teigimu, kiekvienos dienos kainų skelbimas internete būtų naudingas analizuojant, ar nėra kartelinių susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, o vartotojai galėtų išsirinkti pigiausius degalus, lyginti degalų kainas Lietuvoje su kainomis kitose šalyse.

Siūlymą vadina beprasmiu

IQ.lt kalbinti degalų pardavėjai tokį Seimo nario siūlymą įvertino kritiškai. Gintaras Macijauskas, „Neste Lietuva“ generalinis direktorius, tvirtino, kad toks siūlymas yra beprasmis, nes degalų pardavėjai jau ir taip įpareigoti skelbti kainas degalinėse.

„Mes jau šiuo metu, jeigu pasižiūrėsime teisės aktus, esame įpareigoti skelbti mažmenines kainas. Ir mes tai darome. Ir visi tai daro“, – sakė G. Macijauskas.

Jis pabrėžė, kad klientai kainas mato važiuodami pro degalinę, o kainas internete prieš važiuodami įsipilti degalų esą tikrina tik nedaugelis vartotojų. Be to, remiantis kainomis internete vairuotojui išsirinkti pigiausius degalus esą sudėtinga.

„Kas yra pigiausia? Apibrėžkite, kas yra pigiausia. Jeigu yra dvi degalinės, bet vienoje kaina aukštesnė pora centų negu kitoje, bet ta pirmoji duoda trimis centais didesnę nuolaidą, tai kurioje bus pigiau įsigyti? Tai ką, tada įpareigokime skelbti ir nuolaidas?“ – kalbėjo G. Macijauskas.

G. Macijauskas: „Kažkas nori, kad mes skelbtume internete, kažkas gali užsimanyti, kad skelbtume kiekviename dienraštyje“.

Jo teigimu, įpareigojimas viešinti kainas internete brangių degalų problemos neišspręstų. Jų kaina esą priklauso nuo šalyje egzistuojančios mokesčių bazės ir pasaulinių produktų kainų. „Kažkas nori, kad mes skelbtume internete, kažkas gali užsimanyti, kad skelbtume kiekviename dienraštyje“, – ironizavo G. Macijauskas.

Degalų didmenininkė „Orlen Lietuva“ Seimo nario siūlymo nevertino. Tačiau jos atsiųstame atsakyme pabrėžiama, kad kiekvieną savaitę internete skelbiamas didmeninės kainos vidurkis pagal atskiras degalų rūšis yra prieinamas visiems vartotojams. O didmeninių kainų protokolą kasdien esą mato visi įmonės klientai.

„Konkurencijos taryba liepą yra patvirtinusi, kad „Orlen Lietuva“ kainų skaidrumo politika atitinka Lietuvoje galiojančius konkurencijos įstatymus“, – teigiama bendrovės atsakyme.

Gali lemti vienodas kainas

Advokatų kontoros „Lawin“ advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius Marius Juonys IQ.lt tvirtino, kad J. Razmos siūlymas neprieštarauja jokiems Lietuvos ar Europos teisės aktams, tačiau tam tikrais atvejais ši priemonė galėtų pabloginti situaciją degalų rinkoje.

M. Juonys priminė, kad idėjos apie kainų skelbimą viešojoje erdvėje sklando jau ne pirmą mėnesį. Tačiau pagrindinis klausimas esą yra tas, kokį poveikį – teigiamą ar neigiamą – ši priemonė turėtų konkurencijai.

„Informacijos sklaida, kainų viešumas, bent jau ekonomistai sako, kad yra teigiamas labai konkurencingoje rinkoje, kurioje veikia daug pardavėjų. Tada vartotojai gali matyti, rinktis iš įvairių tiekėjų. Įvairūs tiekėjai matydami konkurentų kainas gali jas koreguoti ir taip toliau“, – sakė M. Juonys.

Tačiau mažoje rinkoje, anot teisininko, informacijos apie kainas viešinimas gali dar labiau sumažinti konkurenciją.

„Oligopolinėse rinkose, ypač jeigu produktas yra homogeniškas, paprastai yra tendencija vengti konkurencijos. Konkurentai supranta, kad jiems yra geriau didinti kainas, negu mažinti. Konkurentas žino, kad aš jį stebiu ir kainų, tikėtina, nemažins, nenorėdamas įsivelti į kainų karą“, – dėstė M. Juonys.

Viešas diskusijas dėl degalų kainų sekantis teisininkas sakė dar nematęs analizės, kokią įtaką rinkai galėtų turėti toks įpareigojimas, todėl jį kol kas vertina „rezervuotai“.

„Tai gali paskatinti suvienodinti kainas. Tokiu atveju nereikėtų net kartelinių susitarimų, įsijungi internetą, matai konkurento kainas, pagal jas nustatai savo kainas, ir viskas“, – sakė teisininkas.

Priešrinkiminiai triukai?

J. Razma nebūtų pirmas politikas, pateikęs siūlymus, kuriais nieko nepavyksta pakeisti, bet kurie atkreipia rinkėjų dėmesį. Prie tokių mėginimų pelnyti rinkėjų palankumą eskaluojant jautrius klausimus galima priskirti ir anksčiau Seime virusias diskusijas dėl minimalios algos didinimo, nors šis klausimas net nėra Seimo kompetencija.

Kita jautri tema – sąskaitos už šildymą, kuriomis mėgsta žongliruoti politikai. Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys yra užregistravęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, numatantį nulinį PVM tarifą šildymui. Tuo tarpu socialdemokratai kiek anksčiau vėl atgaivino progresinių mokesčių idėją.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -