Praėjusių metų prognozės, kad jau 2011-ųjų pradžioje litras populiariausio 95markės benzino Lietuvoje kainuos 5 litus, nepasitvirtino. Tačiau nafta toliau brangsta ir jos paklausa pasaulyje turėtų toliau didėti. Vadinasi, kainos augs.
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, nesitiki, kad pirmųjų mėnesių degalų pardavimas nudžiugins mažmeninės prekybos atstovus.
Šių metų pradžioje fiksuotos panašios tendencijos kaip ir pernai. Per 2010-uosius benzino pardavimas, palyginti su 2009 m., sumenko 25 proc., dujų parduota 11 proc. mažiau. Pernai pagerėjo tik dyzelino prekybos rodikliai – šių degalų nupirkta 14 proc. daugiau nei užpernai. Šiemet degalinių operatoriai jau nebesitiki parduoti daugiau dyzelinių degalų – nuo metų pradžios padidėjus akcizui ir šoktelėjus naftos kainai, dyzelino litras pabrango daug daugiau nei tikėtasi. Vairuotojai į degalines buvo priversti grįžti tik gerokai spustelėjus šaltukui.
„Žmonės įsitikino, kad naudoti iš Rusijos ir Baltarusijos atvežtą dyzeliną, skirtą šiltajam laikotarpiui, yra pernelyg brangu, nes po to reikia daug išleisti automobilio remontui“, – sakė L. Vosylius.
Nors šie asociacijos vadovo žodžiai jau anksčiau buvo sukėlę prieštaringų vairuotojų vertinimų, tačiau degalinių operatoriai patvirtina, kad gerokai nukritus temperatūrai dyzelino paklausa padidėja. Neoficialiai skaičiuojama, kad beveik pusė Lietuvoje suvartojamo dyzelino gali būti atgabentas iš Rusijos ar Baltarusijos.
Kokių degalų kainų artimiausiu metu galima tikėtis Lietuvoje, L. Vosylius prognozuoti nesiryžo. Jis priminė, kad dar pernai buvo nuogąstauta, jog 2011-ųjų pradžioje 95 markės benzinas kainuos 5 litus, o naftos kainos viršys 100 dolerių už barelį. „Galime džiaugtis, kad bent kol kas prognozės Lietuvoje neišsipildė, bet labai optimistinių prognozių šiems metams neturime“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Mažesnių kainų degalinėse Lietuvos vartotojai neturėtų tikėtis, nes žiemą tradiciškai padidėja naftos produktų paklausa ir jų kainos pakyla. Jeigu pasaulio ekonomika toliau augs, turėtų didėti ir degalų paklausa, o paskui ją, žinoma, ir skaičiai degalinių švieslentėse.
Egipto įtaka
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) prognozuoja, šiemet pasaulyje kasdien bus sunaudota iki 89,3 mln. barelių naftos – tai 140 tūkst. barelių daugiau nei prognozuota sausį. Naftos paklausa turėtų didėti dėl Azijos šalių plėtros ir atsigavusio vartojimo Šiaurės Amerikoje, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) prognozės šiek tiek mažesnės – 87,7 mln. barelių per dieną.
Pastarąsias savaites „Brent“ rūšies naftos kainos atkakliai laikosi aukščiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, o vasario 3 d. Londone šoktelėjo iki 103,37 JAV dolerio. Ekspertai toks kainos pokytį siejo su užsitęsusiais neramumais Šiaurės Afrikoje, ypač Egipte, dėl ko gali būti sutrikdytas naftos eksportas iš Artimųjų Rytų šalių. OPEC nuomone, naftos kainos padidėjo ne dėl sumenkusios pasiūlos, o dėl žaliavos gavybos svyravimų Šiaurės jūroje ir investuotojų sandorių.
Grėsmė pasaulio ekonomikai
Ir TEA, ir OPEC suskubo pareikšti, kad jeigu sutriktų naftos tiekimas per Sueco kanalą, žaliava būtų tiekiama per Sueco-Viduržemio naftotiekį bei kitais eksporto kanalais. TEA įvertino, kad jeigu Sueco kanalas būtų uždarytas, didžiausias smūgis būtų suduotas Saudo Arabijos ir Irano žaliavos eksportui, o naftos stygių pajustų Kinija ir Ispanija.
Degalų paklausa šiemet pasaulyje turėtų didėti apie 6 proc., perpus mažiau nei 2010 m. Manoma, kad Kinijoje, kuri viena didžiausių naftos vartotojų, juodojo aukso paklausa nebedidės taip sparčiai, nes šios Azijos šalies ekonomikos augimas bus kiek lėtesnis nei pernai, be to, valdžia planuoja griežčiau kontroliuoti automobilių įsigijimą.
TEA dar prieš mėnesį įspėjo, kad išaugusios naftos produktų kainos gali pristabdyti atsigaunančią pasaulio ekonomiką, o naftos kainai svyruojant ties 100 JAV dolerių už barelį nukentėtų tiek gamintojai, tiek finansiniai investuotojai, tiek vartotojai.
Išsilaikius aukštoms naftos kainoms, Europos Sąjunga vien už importuojamą žaliavą šiemet turėtų sumokėti sumą, prilygstančią 2,1 proc. BVP – beveik tiek, kiek ir prieš pat krizę. Kai kurie ekonomikos ekspertai jau praėjusiais metais įspėjo, kad brangstanti nafta yra antrosios pasaulinės ekonominės krizės pranašas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių 34 šalių turimos naftos atsargos pernai gruodį sumažėjo 55,6 mln. balerių, iki 2,67 mlrd. barelių. Atsargų, kurių kiekis yra mažiausias per pastaruosius dvejus metus, bet artimas penkerių metų vidurkiui, pakaktų beveik 58 dienoms paklausai patenkinti.
