ELTA
Dauguma Lietuvos gyventojų nesportuoja, o sporto poreikius kompensuoja žiūrėdami sporto transliacijas per televiziją. Tai parodė “GfK CR Baltic” atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Šio tyrimo duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų visai nesportuoja.
“Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo sumažėjimas yra natūralus reiškinys, tačiau toks pasyvumas tarp jaunų Lietuvos gyventojų, kokį jį rodo apklausos rezultatai, yra sunkiai pateisinamas”, – sakė “GfK CR Baltic” atstovė Agnė Ambrazevičienė.
Maždaug pusė apklaustųjų nuo 20 iki 35 metų visiškai nesportuoja. 20-25 metų amžiaus grupėje nesportuojantys sudaro 54 proc., o 26-35 metų amžiaus grupėje – 48 proc. Tarp respondentų, vyresnių nei 35 metai, šis rodiklis siekia 70 proc. ir didėjant respondentų amžiui toliau auga.
Aktyviausiai sportuoja studentai bei moksleiviai. Šioje kategorijoje nesportuojančiųjų yra tik trečdalis (33 proc.).
Tyrimo duomenimis, televizijų sporto transliacijos sutraukia kur kas didesnę auditoriją nei sporto aikštelės. Labiausiai žiūrimos sporto šakos, bendrais tyrimo duomenimis, yra krepšinis (75 proc.), futbolas (54 proc.) ir automobilių sportas (19 proc.).
Nors į trijų labiausiai žiūrimų sporto šakų sąrašą didesnė pusė respondentų įtraukė futbolą ir krepšinį, apklaustųjų, žaidžiančių šiuos žaidimus, skaičius yra kelis kartus mažesnis. Krepšinį žaidžia 10 proc. respondentų, o futbolą – perpus mažiau.
Apklausos duomenimis, pensininkai
ne tik linkę sportuoti mažiau, bet ir visas tris labiausiai žiūrimas sporto
šakas televizoriaus ekrane stebi rečiau nei darbingo amžiaus respondentai.
Aktyviausiai per televizorių krepšinio rungtynes stebi vadovai – 93 proc. vadovaujančias pareigas einančių respondentų.
Tyrimas taip pat parodė, kad moterys tiek žiūrėti sportą per televizorių, tiek sportuoti linkusios mažiau nei vyrai. 59 proc. vyriškos lyties respondentų ir 69 proc. moterų teigė, kad nesportuoja.
Visoje Lietuvoje buvo apklausta 516 respondentų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.
Šio tyrimo duomenimis, 64 proc. Lietuvos gyventojų visai nesportuoja.
“Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo sumažėjimas yra natūralus reiškinys, tačiau toks pasyvumas tarp jaunų Lietuvos gyventojų, kokį jį rodo apklausos rezultatai, yra sunkiai pateisinamas”, – sakė “GfK CR Baltic” atstovė Agnė Ambrazevičienė.
Maždaug pusė apklaustųjų nuo 20 iki 35 metų visiškai nesportuoja. 20-25 metų amžiaus grupėje nesportuojantys sudaro 54 proc., o 26-35 metų amžiaus grupėje – 48 proc. Tarp respondentų, vyresnių nei 35 metai, šis rodiklis siekia 70 proc. ir didėjant respondentų amžiui toliau auga.
Aktyviausiai sportuoja studentai bei moksleiviai. Šioje kategorijoje nesportuojančiųjų yra tik trečdalis (33 proc.).
Tyrimo duomenimis, televizijų sporto transliacijos sutraukia kur kas didesnę auditoriją nei sporto aikštelės. Labiausiai žiūrimos sporto šakos, bendrais tyrimo duomenimis, yra krepšinis (75 proc.), futbolas (54 proc.) ir automobilių sportas (19 proc.).
Nors į trijų labiausiai žiūrimų sporto šakų sąrašą didesnė pusė respondentų įtraukė futbolą ir krepšinį, apklaustųjų, žaidžiančių šiuos žaidimus, skaičius yra kelis kartus mažesnis. Krepšinį žaidžia 10 proc. respondentų, o futbolą – perpus mažiau.
Apklausos duomenimis, pensininkai
ne tik linkę sportuoti mažiau, bet ir visas tris labiausiai žiūrimas sporto
šakas televizoriaus ekrane stebi rečiau nei darbingo amžiaus respondentai.
Aktyviausiai per televizorių krepšinio rungtynes stebi vadovai – 93 proc. vadovaujančias pareigas einančių respondentų.
Tyrimas taip pat parodė, kad moterys tiek žiūrėti sportą per televizorių, tiek sportuoti linkusios mažiau nei vyrai. 59 proc. vyriškos lyties respondentų ir 69 proc. moterų teigė, kad nesportuoja.
Visoje Lietuvoje buvo apklausta 516 respondentų nuo 15 iki 74 metų amžiaus.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
