Jeigu naujoji sistema bus įvesta, tik 4 proc. apklaustųjų yra pasiryžę papildomai pensijai skirti 2 proc. savo pajamų.
Visuomenės apklausa rodo, kad 57 proc. visų Lietuvos gyventojų nepritaria Vyriausybės siūlomai įmokų į II pakopos pensijų fondus mokėjimo tvarkai, kai į fondą mokėtų ir pats dirbantysis iš asmeninių lėšų.
Papildomai 2 proc. nuo savo pajamų pensijų kaupimui ketina skirti tik 4 proc. apklaustųjų. Tokie rezultatai gauti rinkos tyrimo bendrovei RAIT atlikus reprezentatyvią apklausą.
„Lietuvoje jau yra susiformavusi II pakopos pensijų fondų vieta socialinėje sistemoje, įmokų mokėjimo tvarka, todėl bet kokie pakeitimai sutinkami su pasipriešinimu bei abejone. Apklausos metu išryškėjęs žmonių nenoras keisti šios sistemos reiškia, kad šiuo metu svarstoma pensijų sistemos reforma turi būti gerai apgalvota, kad vėliau ją palaikytų ir šalies visuomenė“, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas, bendrovės „DnB Nord investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys.
Iš 57 proc. nepritariančių siūlymui, kad dirbantysis turėtų papildomai mokėti į savo sąskaitą pensijų fonde, 28 proc. teigia, jog valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas. Dar 23 proc. mano, kad sistema keičiama iš esmės, o dirbantieji bus verčiami mokėti papildomas įmokas, 6 proc. mano, kad valstybės paskata yra per menka. Tačiau 8 proc. pritaria tokiam sprendimui, tik su sąlyga, kad tai bus laikina, o 3 proc. tai pateisina dėl sunkios valstybės padėties.
28 proc. apklaustųjų teigia, jog valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos.
Jeigu naujoji sistema bus įvesta, tik 4 proc. apklaustųjų (atmetus apklausoje dalyvavusius pensininkus ir gaunančiuosius pensiją) yra pasiryžę papildomai skirti 2 proc. savo pajamų. 52 proc. apklausos dalyvių to neketina daryti dėl įvairių priežasčių: ketina taupyti kitaip, netiki, kad valstybė vykdys savo pažadą mokėti papildomas įmokas, neturi pinigų, nemano, kad to reikia. Net 40 proc. nežino, kaip pasielgti, o tai rodo, kad pokyčiams žmonės nėra pasiruošę arba jie keli dideles abejones.
Bendrovė RAIT Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijų užsakymu apklausą atliko 2011 m. rugpjūčio mėnesį, jos metu apklausė iš viso 1017 15-74 m. amžiaus respondentų.
Vyriausybė supainiojo sistemas
2004 m. startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 proc. pajamų dydžio įmoką į būsimojo pensininko sąskaitą ir nenumatė prievolės dirbančiajam papildomai mokėti. Pensijų sistemos reforma numato, kad dirbantysis turės mokėti papildomai 2 proc. (pirmus trejus metus bus 1 proc.), norėdamas gauti 4 proc. (2 proc.), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus.
„Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą dirbantiesiems“, – rašoma LIPFA pranešime.
Siūlomo mechanizmo silpnoji vieta esą yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fonduose, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti.
„Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja“, – įrodinėja LIPFA.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, palyginti su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
