Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Žilvinas
Padaiga patvirtino Nacionalinę kraujo programą, kurios tikslas – aprūpinti
asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir gyventojus saugiu krauju.
Nacionaline kraujo programa taip pat siekiama propaguoti neatlygintiną kraujo donorystę.
Šiemet neatlygintinų donorų skaičius sumažėjo tik Kaune. Vidutiniškai per mėnesį be užmokesčio Vilniaus medikams savo kraujo davė 444 žmonės. Tai 176 donorais daugiau negu vidutiniškai per mėnesį 2004-aisiais.
Klaipėdoje ir Panevėžyje savanoriškai duodančiųjų kraujo skaičius nepakito, o Šiauliuose gerokai išaugo – šiemet čia neatlygintinai kraujo davė vidutiniškai 220 žmonių per mėnesį. Tai yra 66 donorais daugiau nei vidutiniškai per mėnesį 2004 metais.
Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibato teigimu, Šiauliai visą laiką išlaikė labai didelį neatlygintinos donorystė procentą. Tai lėmė šiame mieste puoselėjamos neatlygintinos donorystės tradicijos ir visuomeninės organizacijos “Šiaulių donoras” aktyvumas.
“Nesvarbu, prisideda ar neprisideda valstybė prie kraujo donorystės propagavimo, jie tai daro nuolat”, – pažymėjo Nacionalinio kraujo centro vadovas.
Šiauliai per pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 45,5 proc. neatlygintinų dotacijų skaičių. Tai – daugiausia šalyje.
Vilniuje neatlygintinai pagelbėti ligoniams šiemet sutiko 15 proc. visų kraujo donorų, Panevėžyje – 8,6 proc., Klaipėdoje – 8,5 proc., Kaune – 3,4 proc.
Kodėl šiemet Kauno apskrityje sumažėjo donorų, neatlygintinai duodančių kraujo, ELTA teiravosi Lietuvos-JAV bendrovės “Binational plasma” viceprezidento Artūro Venslausko.
Jo teigimu, taip atsitiko dėl to, kad “Vilnius perėmė dalį mūsų suorganizuotų kraujo donorų Rukloje ir Alytuje”.
Kaip Eltai sakė V. Kalibatas, vilniečiai iš 200 Ruklos karių kraujo ėmė vienintelį kartą – sausio 14 dieną ir tai negalėjo stipriai paveikti Kauno kraujo centro darbo rezultatų.
Nekolegiškas centrų bendravimas prasidėjo prieš metus, kai buvo įkurtas Nacionalinis kraujo centras. “Anksčiau jam vadovaujantis V. Kalibatas dirbo Kaune, žinojo mūsų struktūras, kur turime donorų ir kokiu būdu juos organizuojame”, – sakė gydytojas A. Venslauskas. Į Nacionalinę kraujo programą jis siūlė įtraukti kraujo centrų pasiskirstymą teritorijomis ir taip išvengti panašių nesusipratimų.
Tačiau programą rengusio V. Kalibato teigimu, joje tokios nuostatos nėra.
ELTA
