Mažėja nuolaidų, todėl mažėja ir reklamos?
Prekybos tinklai aktyviau reklamavo prekes tuo metu, kai pirkėjai jų mažiau pirkdavo. Šių metų pradžioje mažmeninė prekyba šiek tiek ūgtelėjo, tuo tarpu prekybos tinklų reklamos – sumažėjo.
Reklamos rinką stebinčios bendrovės TNS LT duomenimis, šiemet sausį-vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gross išlaidos (suma, kuri būtų išleista reklamai nepritaikius jokių nuolaidų) sumažėjo 49 procentais. Reklamos kiekis (bendra klipų trukmė, reklaminių skelbimų plotas ir pan.) krito 14 proc.
Mažiau nei išlaidos kiekis krito greičiausiai dėl to, kad keturi didieji prekybos tinklai pradėjo rinktis pigesnę reklamą: televizijose – ne pačiu žiūrimiausiu laiku arba ne tokiose populiariose televizijose, laikraščiuose – pigesniuose puslapiuose arba rinkosi pigesnę reklamą siūlančius leidinius, pavyzdžiui, regioninę spaudą. Gross išlaidas galėjo įtakoti ir reklamos skelbėjų pakeista oficiali kainodara.
Rinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko manymu, prekybos centrų reklamos galėjo sumažėti dėl kelių priežasčių. Viena jų – sunkmečiu prekyba pagyvėdavo tik per įvairias nuolaidų akcijas, o apie jas reikėdavo kuo garsiau pranešti. Dabar tiek reklamos nebereikia, nes prekes galima parduoti ir be nuolaidų.
Be to, mažmeninės prekybos reklama nuolat banguoja. Tad gali būti, kad dar padidėjus infliacijai kuris nors prekybos tinklas vėl pradės reklamuotis, kaip jis mažina kainas arba bent jau stengiasi jų nekelti. To tinklo pavyzdžiu pasektų ir konkurentai.
Skaičiuojant prekybininkų reklamos kiekius galima ir statistinė paklaida. Pavyzdžiui, jei paukštynas reklamuoja kiaušinius, kurių galima nusipirkti viename prekybos tinkle, kam šią reklamą priskirti – prekybininkui ar paukštynui?
Viliojo ne į „Maxima“, o į „Akropolį“
Metų pradžioje mažėjo ir kitos reklamos, susijusios su vartojimu – mažiau reklamuotos paskolos bei lizingo paslaugos (išlaidos krito 13 proc., reklamos kiekis – 23 proc.).
Tačiau tuo metu kai didžiųjų prekybos tinklų reklamos, remiantis statistika, sumažėjo, pirkėjai buvo dažniau viliojami į vadinamuosius prekybos ir pramogų centrus. TNS LT duomenimis, „Prekybos centrų“ kategorijoje gross išlaidos reklamai išaugo 41 proc., o kategorija pagal populiarumą pakilo iš 23 į 10 vietą.
TNS LT prekybos tinklų kategorijai priskiria keturis prekybos tinklus – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“. Tuo tarpu prekybos centrams priskiriami pavieniai centrai, tokie kaip „Akropolis“ ar „Mega“.
Vis dėlto net ir sumažėjus prekybos tinklų išlaidoms reklamai jie liko pirmoje vietoje tarp labiausiai reklamuojamų kategorijų.
Rinką kėlė rinkimai ir NMA
Šiais metais reklamos rinkoje jau pasirodė daugiau teigiamų ženklų – išaugo reklamos kiekiai ir televezijoje (6,5 proc.), ir radijuje (6,6 proc.), ir laikraščiuose (14,4 proc.), ir žurnaluose (13,2 proc.).
Tačiau tai dar nereiškia, kad visi verslo sektoriai jau atsigavo. Reklamos rezultatus smarkiai pagerino savivaldybių rinkimų agitacija ir valstybinių institucijų užsakymai. Rinkimai sudarė 2,8 proc. visų gross išlaidų reklamai – tarp visų kategorijų jie užėmė 8 vietą.
Spaudai gerokai pagelbėjo valstybinės institucijos – jų gross išlaidos reklamai šiemet buvo dvigubai didesnės nei pernai. Reklamų kiekis padidėjo 28 proc. Tai reiškia, kad valstybinės institucijos dažniau rinkosi brangesnę reklamą – pavyzdžiui, nacionalinius leidinius vietoj regioninių. Didžiausias reklamos užsakovas tarp visų valstybinių institucijų – Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos. NMA užsako apie 60 proc. visos valstybės institucijų reklamos.
