Lietuvos bendrasis vidaus produktas auga bene sparčiausiai Europoje, eksportas jau viršijo ikikrizinį lygį, tuo tarpu gyventojų perkamoji galia neskuba grįžti į buvusias aukštumas.
Vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus kai kurių būtinų maisto produktų pernai galėjo nusipirkti kur kas mažiau nei užpernai, suskaičiavo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekspertai. Jie prognozuoja, kad ši situacija per ateinančius kelerius metus smarkiai nepagerės.
Skaičiuojant pagal maisto, gėrimų ir tabako kainas, darbo užmokesčio perkamoji galia pernai siekė tik 2002 m. lygį. Tiesa, tai nereiškia, kad brangstant maisto produktams arba mažėjant atlyginimui gyventojai ima mažiau valgyti – maistui gali būti leidžiamos santaupos arba atsisakoma kitų prekių ar paslaugų.
Praėjusiais metais maisto kainos Lietuvoje augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Skaičiuojama, kad 2011 m., palyginti su 2010-aisiais, mūsų šalies gyventojai galėjo daugiau įpirkti tik virtos dešros ir kiaušinių, o kitų produktų – kur kas mažiau. „Pradžiuginti nėra kuo. 2008 m. vidutinis atlyginimas buvo 1 651 litas. Per trejus metus jis sumažėjo. Tad ir valgyti mes galėjome mažiau“, – svarstė Albertas Gapšys, LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, tyrėjas.
Jis svarstė, kad per ateinančius kelerius metus gyventojų perkamoji galia nedidės ir daugiau pinigų maistui jie neišleis. „Maisto perkamąją galią įveikia šildymo kainos, vis didesnę šeimos biudžeto dalį reikia skirti šildymui. Todėl neprognozuočiau, kad daug kas keisis. Turėtų išlikti tai, kas buvo 2011 m.“, – kalbėjo A. Gapšys.
