Daugiakalbystė be pastangų

Artimiausioje ateityje ką nors nustebinti kelių užsienio kalbų mokėjimu bus ne taip paprasta, nes kiekvienas akimirksniu galės jomis bendrauti

Šiandien kiekvienas gali pasijusti daugiakalbis – užtenka nueiti į „Google Translate“ svetainę, ir į specialų langelį įrašius frazę iš karto galima sužinoti, kaip jis skambės viena iš šešiasdešimties labiau paplitusių pasaulio kalbų. Jei reikia, lygiai taip pat galima pasinaudoti ir vertimo į lietuvių kalbą galimybėmis.

Bet interneto naršyklėje atliekamas vertimas gali atrodyti kaip mokinukų užsiėmimas, palyginti su tuo, ką dar prieš šešetą metų per Irako karą naudojo JAV kariškiai. Jie buvo aprūpinti specialia programine įranga ir kompiuteriais, kurie galėjo atpažinti arabiškai tariamus žodžius ir juos realiuoju laiku išversti į anglų kalbą. Šie kompiuteriai taip pat galėjo atlikti atvirkštinį vertimą – anglišką tekstą įgarsinti arabiškai.

Šios karinės technologijos po truputį ėmė skverbtis į paprastų žmonių gyvenimą. Praėjusių metų pabaigoje didžiausias Japonijos mobiliojo ryšio operatorius „NTT DoCoMo“ pristatė paslaugą, kuri realiuoju laiku verčia į japonų, anglų, kinų ir korėjiečių kalbas ir atvirkščiai. Pašnekovai gali kalbėtis skirtingomis kalbomis, bet vienas kitą jie girdės sau suprantama kalba, kurios žodžius tars automatizuotas vyro ar moters balsas.

Dar įspūdingiau turėjo atrodyti bendrovės „Microsoft“ tyrimų vadovo Ricko Rashido praėjusių metų rudenį skaitytas pranešimas Tianšanyje, Kinijoje. Per pirmą dalį angliškai tariami žodžiai realiuoju laiku buvo verčiami į kinų simbolius didžiuliame ekrane, o antroje dalyje juos jau tarė kompiuterizuotas balsas ir atkartojo kalbančiojo intonacijas.

Derinami keli metodai

Nors atrodytų, kad kompiuterio atliekami vertimai yra naujas šių dienų technologijų laimėjimas, iš tiesų jų istorija netrumpa. Pasak Kauno technologijos universiteto Kompiuterinių tinklų katedros docento Broniaus Tamulyno, pirmieji bandymai sukurti automatizuotas vertimų programas prasidėjo dar praėjusio amžiaus antroje pusėje per Šaltojo karo apogėjų, kai amerikiečiai ėmė kurti pirmąsias vertimo iš rusų į anglų kalbą sistemas. Rusai panašią sistemą pradėjo kurti prieš tris dešimtmečius.
Šių dienų prioritetai pasikeitę. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad dabartiniais laikais aktualiau turėti kinų bei kitų Azijos šalių kalbų, taip pat arabų kalbos vertykles.

Savo vertimo įrankį ne vienus metus siūlančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė teigė, kad automatizuotas vertimas prasidėjo nuo taisyklėmis paremto vertimo. Pirmiausia vertimo programa turėjo vadovautis iš esmės tokiomis pačiomis gramatikos taisyklėmis, kurių išmokstame dar mokykloje, ir išsamiu kalbos žodynu. Ji vertė analizuodama žodžių ir sakinių struktūrą.

Šiuo metu, pasak R. Špukienės, tobulinamas kitas metodas – statistinis. Jis paremtas tikimybėmis, t. y. kaip dažnai vieni žodžiai vartojami su kitais ar vienos kalbos frazė atitinka frazę kita kalba. Tokia vertimo programa remiasi didžiule tekstų duomenų baze ir joje ieško atitikmenų.

Priešingai, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, šis vertimo metodas gerokai sudėtingesnis už ankstesnįjį. „Reikia labai daug kalbinių išteklių – vienkalbių ir dvikalbių paralelinių tekstynų. Kuo daugiau tekstų, tuo tikslesnė statistika, tuo tikslesnis mašininis vertimas“, – aiškino R. Špukienė.
Bendrovės „Tilde LT“ sukurtos automatinės vertyklės naudojami metodai remiasi ne tik vieno atskiro žodžio vertimu, bet atsižvelgiama ir į frazės ar sakinio atitiktį dvikalbiame lygiagrečiame tekstyne. Didesniam vertimo sklandumui užtikrinti naudojamas statistinis kalbos modelis.

Vis dėlto nė vienas iš šių metodų negali garantuoti šimtaprocenio vertimo tikslumo. Viena JAV kariškių Irake naudotų vertimo sistemų „Iraqcomm“ naudojo statistinį metodą ir tam tikras logines taisykles, padedančias nuspėti, ką, remiantis prieš tai pasakytais žodžiais, žmogus galėtų kalbėti toliau. Ji netinkamai išversdavo vieną žodį iš šešių, ypač sistemai sunkiai sekėsi perprasti sakiniuose vartojamus asmenvardžius ir vietovardžius.

„NTT DoCoMo“ tiesioginio vertimo paslauga gerai veikia tik tuomet, kai pašnekovai trumpais sakiniais šnekasi apie kasdienius dalykus, o kalbai pakrypus link sudėtingesnių dalykų vertyklė ima strigti. Netikslumų neišvengia ir „Microsoft“, bet ši bendrovė naudojasi gudrybe – ji mano, kad šnekančiojo balso intonaciją atkartojančiam kompiuteriniam balsui klausytojai turėtų būti atlaidesni.

Idealus niekada nebus

Idealų automatinį vertimą B. Tamulynas vadino filosofiniu klausimu ir teigė, kad kompiuteriai niekada negalės versti taip kokybiškai kaip žmogus. „Pagrindinė kliūtis – dviprasmybės ar daugiaprasmybės. Juk daugybė tų pačių žodžių lietuvių, anglų ar bet kurioje kitoje kalboje turi ne vieną prasmę. O mašinos mėgsta tikslumą ir gali veikti tik pagal griežtai apibrėžtas taisykles“, – aiškino B. Tamulynas.

Anot pašnekovo, dėl šios priežasties nereikėtų baimintis, kad kompiuteriai kada nors galės atimti duoną iš vertėjų – vargu ar kas norėtų skaityti kompiuterio verstą grožinės literatūros ar poezijos knygą. Kita vertus, yra tam tikrų specializuotų sričių, pavyzdžiui, meteorologinės prognozės ar įvairūs techniniai aprašai, kur kompiuteriai gali padirbėti labai tiksliai.

Viena sričių, kuriose automatizuoto vertimo technologijos turi didelį potencialą, R. Špukienės teigimu, yra elektroninės valdžios paslaugos. „Automatizuotą vertimą integravus į elektronines paslaugas, bet kuris vartotojas, ieškantis kokių nors dokumentų elektroninėse ES duomenų bazėse, juos iš karto galėtų skaityti savo gimtąja kalba. Galbūt jų turinys ir nebūtų išverstas pačia taisyklingiausia ir sklandžiausia kalba, tokio vertimo tikrai pakaktų informacijai suprasti“, – teigė R. Špukienė.

Beje, internete prieinami vertimo įrankiai į anglų kalbą iš kitų kalbų dažniausiai verčia daug geriau nei į lietuvių. Pasak B. Tamulyno, taip yra todėl, kad vertimų iš anglų kalbos sistema geriau išplėtota. Įdomu tai, kad, norint versti iš atitinkamos kalbos, reikia ne tik palyginamųjų abiejų kalbų žodynų, bet ir pagal suderintas dviejų kalbų taisykles veikiančio įrankio.
Verčiant tekstą į lietuvių kalbą gali būti naudojamasi anglų kalba kaip tarpine. Tačiau tai sumažina vertimo tikslumą, nors teksto prasmę suprasti dar įmanoma. Su automatiniais vertimais eksperimentavęs B. Tamulynas teigė, kad neatpažįstamai tekstas pakinta per 4–5 tokio vertimo etapus.

R. Špukienės teigimu, tobulinant ir kuriant vertimo įrankius visas dėmesys toliau bus skiriamas didžiosioms pasaulio kalboms, o tokių mažų valstybių kaip Lietuva, Latvija ar Estija kalbos bus nustumtos į antrą ar trečią planą. Kalbinių technologijų atžvilgiu būsime pasmerkti atsilikti. Dėl to, pasak R. Špukienės, įsivyraus didesnės kalbos.

Žmones suprantantys įrenginiai

Netolimoje ateityje automatizuoti vertimai turėtų išsikelti iš kompiuterių ekranų ir tapti prieinami mobiliuosiuose įrenginiuose. Ankstyvieji pavyzdžiai rodo, kad telefonas iš tiesų pretenduoja tapti vertėjo pakaitalu, pavyzdžiui, susitikę du svetimšaliai tiesiog išsitraukia išmanųjį telefoną, taria į jį žodžius ir iš karto išgirsta vertimą į reikiamą kalbą. Gerokai paprasčiau būtų organizuoti ir tarptautines konferencijas ar darbą tokioje tarptautinėje ir daugiakalbėje institucijoje kaip Europos Parlamentas. Bet tai dar ne viskas.

Tokios automatizuoto vertimo galimybės greičiausiai bus pasitelktos ir dar vienoje, galbūt net platesnį pritaikymo potencialią turinčioje, srityje – tobulinant kalbinę įrenginių valdymo sąsają. Šiandien balsu valdomi telefonai, televizoriai ar automobilių navigacijos sistemos nekelia didelės nuostabos, bet daugeliu atvejų jos reaguoja tik į konkrečias, iš anksto nustatytas komandas. Jei įrenginiai galėtų suprasti, ką reiškia viena ar kita frazė, ir tiksliai vykdyti sudėtingesnes komandas, maigyti įvairų prietaisų mygtukus reikėtų kur kas rečiau.

Tačiau apmaudu tai, kad išplėtojus tokias galimybes daugelį elektronikos įtaisų bus galima valdyti anglų ar kita populiaresne pasaulio kalba, kuria šneka bent keliasdešimt milijonų žmonių.