Vilniaus g. 23-iojo daugiabučio gyventojai mina įvairių institucijų slenksčius, rašo raštus – prašo juos apginti nuo neva neteisėtai namo pirmininko vadžias į savo rankas paėmusios moteriškės. Tiesa, šiame name bendrija nėra įsteigta, daugiabutis valdomas pagal jungtinės veiklos sutartį, tad visais reikalais rūpinasi ne pirmininkas, o įgaliotas asmuo.
Gyventojos skundėsi, kad keturkojus į kiemą išvedančios moterys paniekinamai vadinamos šunų vedžiotojomis. U. Mikaliūno nuotr.
Gyventojai beldžiasi į miesto Savivaldybę, policiją, Butų ūkį, skundžiasi netinkamu naujosios įgaliotos atstovės elgesiu. Žmonės tikinta, kad tokios sumaišties, kokia susidariusi dabar, dar niekada nebuvo.
Šio namo gyventojų skundas pasiekė ir „Sekundės“ redakciją. Atvykus į judrioje miesto gatvėje esantį septyniasdešimties butų namą, jau laukė gera dešimtis namo gyventojų. Moterys nenori viešinti savo pavardžių, nes sako bijančios sulaukti keršto ar net susidorojimo.
Jos viena per kitą pasakojo apie nemandagų, netaktišką įgaliotosios elgesį. Neva ji vadina namo gyventojus kiaulėmis, ubagais, pijokais ir įvairiais kitokiais įžeidžiais žodžiais. Ir kiekviena proga stengiasi pabrėžti, kokie jie neišsilavinę, nieko nesuprantantys ir nežinantys.
Nuo rūsio iki popieriaus
„Beveik penkiasdešimt metų šiame name gyvenu, bet tokios sumaišties dar niekada nebuvo“, – tikino viena moteris.
Policijai ir miesto Savivaldybei įteiktame pareiškime Vilniaus g. 23-iojo namo gyventojai tvirtina, kad praėjusių metų gruodį vykusiame visuotiniame susirinkime dalyvavo 17 butų savininkai. Buvęs įgaliotas asmuo pareiškė norintis perduoti įgaliojimus kitam, naujai išrinktam asmeniui.
„Per susirinkimą buvo tik aptariamas klausimas dėl naujos kandidatūros. Nebuvo balsuojama ir nebuvo išrinktas naujas įgaliotas asmuo. O protokole rašoma, kad dalyvavo 37 butų savininkai ir jie išrinko“, – tvirtinama pareiškime.
Namo gyventojos tikina, kad tie parašai surinkti apgaule, vaikštant po butus, įkalbinėjant žmones. Joms sunku suprasti, kaip neseniai į namą gyventi atsikėlusi moteris tapo įgaliotu asmeniu.
Rimtesni nesutarimai prasidėjo, kai naujoji įgaliotoji ėmėsi iniciatyvos apleistose rūsio patalpose įrengti kambarį susirinkimams. Šios patalpos seniai yra apleistos, užrakintos, jų raktą turi vienas iš nauju vadovavimu nepatenkintų asmenų.
Moterys pasakojo, kad įgaliotoji reikalavo rakto, parašė perspėjimą, išsiuntė jį registruotu laišku, nors ne visai tiksliai užrašė pavardę, grasino teismu. Tačiau gyventojos nė nesirengia patalpų atrakinti.
Daug išsakyta įgaliotosios nuodėmių: ji ir sveikinimus švenčių proga skelbimų lentoje iškabino jau mirusiems žmonėms, o paskui tą lentą visai užrakino, ji ir laiptinės neplauna – kaimynes tą daryti verčia, ir problemomis grasina, ir net keturiolika eurų iš kaupiamųjų lėšų gyventojų neatsiklaususi paėmė raštinės reikmenims pirkti. Ji neva viešai skelbia skolininkų butų numerius ir pavardes, nepasitarusi su gyventojais, išrinko laiptinės seniūnus.
„Susirinkime visus viešai išvadino kiaulėmis, šunauja“. „Paklausta, kodėl po remonto ir apskritai nešluoja laiptinės, nes kaimynė grįžusi iš sodo rado laiptinę labai netvarkingą, pasakė – kokio sodo, tu iš miško išlindai“. „Keletą kartų pagyvenusią moterį išvadino durne, šunų vedžiotoja“. „Be namo gyventojų sutikimo filmavo ir įrašinėjo mobiliuoju telefonu susirinkimą“, – visa tai išvardyta namo gyventojų pareiškime.
Kaltinimus neigia
Prieš tai 14 metų šio daugiabučio įgaliotu asmeniu buvęs namo gyventojas Lionginas Kišonas sako jau pavargęs, nebeturintis jėgų. Vis dėlto žmogus 83-iuosius eina, o atsakinga veikla reikalauja daug laiko ir sveikatos.
Ilgus metus be jokio atlygio dirbęs vyras džiaugiasi, kad pavyko nuveikti nemažai: buvo perdengtas stogas, atnaujintas šilumos punktas, perdėti laiptinių langai, durys ir kt.
„Man užtenka. Jau pernai siūliau perduoti pareigas kitam, bet niekas nesutiko. Pagaliau šiaip taip pavyko tą moteriškę prikalbėti, kad imtųsi darbo, žadėjau padėti ir padedu. Bet ji jau gailisi užsidėjusi tokią naštą – vos pradėjusi dirbti visiems kliūna“, – „Sekundei“ tvirtino L. Kišonas.
Jo nuomone, naujoji atstovė – protinga, kultūringa, sumani moteris, žinanti, kaip dirbti, ir išrinkta teisėtai.
„Susidariusi grupuotė ją puldinėja. Pirmiausia nepatiko naujai apipavidalinta skelbimų lenta, paskui nesusipratimai kilo, kai pradėjo rūpintis padaryti salytę susirinkimams, paskui supyko, kad nusipirko raštinės reikmenų“, – pasakojo L. Kišonas. Ir tikina negirdėjęs, kad jo veiklą perėmusi moteris būtų vadinusi namo gyventojus įžeidžiai.
Kaltinimus, kad įžeidinėjanti žmones, kategoriškai neigia ir naujoji įgaliota atstovė.
„Kaip aš taip sakysiu? Tai mane vagile išvadino už tai, kad nupirkau raštinės reikmenų. Gailiuosi sutikusi imtis šios veiklos, bet kol kas negaliu trauktis – kas nors turi atstovauti, juk yra įvairių kasdienių rūpesčių – trūksta vamzdžiai, vyksta remontas, tvarkome keliuką ir kt. Kai bus visuotinis susirinkimas, tikrai nekelsiu savo kandidatūros, tegul renka ką nori. Sutikdama tapti įgaliota atstove žinojau, kad ne visų žmonių nuomonė vienoda, kad visiems niekada neįtiksi“, – „Sekundei“ tvirtino moteris.
Ji mano, kad didžiausi nesusipratimai prasidėjo paprašius atlaisvinti rūsio patalpas.
Vis dėlto moteris tikisi į namo gerovę įnešti indėlį – pasiekti kad rūsyje būtų įrengtos bendro naudojimo patalpos, kuriose būtų galima susirinkimus rengti ir kita veikla užsiimti,.
Siūlo spręsti patiems
Bendrijų pirmininkų ar įgaliotų asmenų elgesiu ir jų veikla nepatenkinti namų gyventojai dažnai sulaukia atsakymo, kad problemą reikėtų spręsti patiems. Toks atsakymas Vilniaus g. 23-iojo namo gyventojus pasiekė ir iš policijos. Jiems pasiūlyta visuotiniame susirinkime perrinkti įgaliotą asmenį, jeigu to nori dauguma.
Kaip teigia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Rasa Černauskaitė, daugiabučių gyventojų skundų sulaukiama neretai. Būna, kad žmonės įtaria, jog pirmininkas švaisto kaupiamąsias lėšas, neskaidriai naudoja pinigus. Jeigu tiems įtarimams yra pagrindo, policija pradeda ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu, pasak R. Černauskaitės, vyksta tyrimai dėl dviejų bendrijų pirmininkų materialinės atsakomybės.
Tarpusavio nesutarimus dažniausiai aiškinasi ir padeda išspręsti bendruomenės pareigūnai, apylinkės inspektoriai. Jiems, dalyvaujantiems gyventojų susirinkimuose, dažnai išsakomi nusiskundimai ir pareigūnai pataria, kaip kiekvienu atveju derėtų elgtis.
Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Liudmila Marazaitė sako, kad gavus daugiabučio namo gyventojų skundus jie visada nustatyta tvarka išsamiai nagrinėjami. Darbuotoja, kuri domėsis minimo Vilniaus gatvės namo reikalais, dabar atostogauja, grįžusi į darbą imsis tyrimo.
Daugiabučiai namai gali būti valdomi arba savivaldybei paskyrus administratorių – tokių namų mažuma, arba pagal jungtinės veiklos sutartį, arba įkūrus bendriją. Atsakingi asmenys renkami teisės aktų nustatyta tvarka.
„Jeigu kalbama apie apgaule surinktus parašus, primenu: žmonės turėtų žiūrėti, kur rašosi“, – teigia specialistė.
Pasak jos, Savivaldybės darbuotojai daugiabučių gyventojams neatstovauja, į jų susirinkimus nevaikšto. Kiekvieno namo gyventojai patys atsakingi už veiklą, tam ir kuriamos bendrijos, renkami įgalioti asmenys, kad žmonės bendrai ir atsakingai valdytų savo turtą.
„Ne Savivaldybė, o patys gyventojai priima sprendimus, renka atstovus. O jeigu kas įžeidinėja žmones – turi už tai atsakyti. Yra tarnybos, į kurias galima kreiptis, teismas“, – sako L. Marazaitė ir pabrėžia, kad bet kokiu atveju pirmiausia reikėtų bandyti tartis, šalinti nesantaikos priežastis.
Tam pritaria ir Panevėžio butų ūkio bendrovės direktorius Gintaras Ruzgys. Jis sako, kad susidarius konfliktinei situacijai reikia šaukti visuotinį gyventojų susirinkimą ir aiškintis. Galutinį žodį taria dauguma.
Butų ūkį taip pat neretai pasiekia skundai – konfliktai kyla dėl pačių įvairiausių klausimų – dėl namo šildymo, remonto, lėšų rinkimo ir kt.
„Į namo valdymą niekas negali kištis, patys gyventojai turi spręsti visus klausimus. Žinoma, kartais tenka įsikišti tam tikroms institucijoms“, – sako direktorius.
Pradėjusi kurti daugiabučių namų bendrijas Lietuva neatrado nieko naujo. Tas pats yra ir kitose šalyse, tik kitur šis valdymo būdas gerokai pažengęs. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tapti namo kooperatyvo pirmininku didelė garbė, tokie atsakingi asmenys yra gerbiami, žmonės jiems padeda.
„Pas mus perimtas sovietinis palikimas – daugybę metų neremontuoti, apleisti namai, vyravęs kitoks požiūris, o norisi gyventi naujoviškai, moderniai. Tačiau tam reikia įdėti pinigų, o šito daryti nelabai norisi, tad kartais rasti kompromisą būna sudėtinga“, – tegia G. Ruzgys.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
