Panevėžio savivaldybę kas mėnesį pasiekia skundai dėl miesto daugiabučiuose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų.
Juos tiriant dažniausiai paaiškėja, kad kameros įrengtos neteisėtai.
Pasak teisininkės, tie, kuriuos nufilmuoja nelegaliai įrengtos kameros, turi teisę reikalauti atlygio už privatumo pažeidimą.
Nurodė išmontuoti
Vienas paskutinių Panevėžio savivaldybę pasiekusių skundų – pranešimas apie Ateities gatvės daugiabutyje ant vieno buto lango rėmo sumontuotą vaizdo stebėjimo kamerą.
Skundas jau ištirtas.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Tado Martinaičio teigimu, kamera buvo įrengta nelegaliai, tad, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, pareikalauta ją išmontuoti.
„Turiu pasakyti, kad pranešimų apie daugiabučiuose įrengtas kameras gauname kas mėnesį. Nuvykus paprastai paaiškėja, kad jos įrengtos neteisėtai“, – sako vedėjas.
Pasak Savivaldybės atstovo, įstatyme nėra konkrečios nuorodos, jog viešojoje vietoje – daugiabučio kieme ar jo laiptinėje – būtų draudžiama filmuoti. Tačiau itin griežtai reglamentuojamas nufilmuotos medžiagos panaudojimas.
„Vaizdo medžiagą draudžiama perduoti trečiosioms šalims. Tie, kas viešoje vietoje sumontuoja vaizdo stebėjimo kamerą, privalo būti parengę ir dokumentus, kuriuose nurodoma, kiek laiko, kaip ir kokiais tikslais bus naudojama filmuota medžiaga. Taip pat privalu nurodyti konkretų už filmuotą medžiagą atsakingą asmenį“, – aiškina T. Martinaitis.
Anot jo, nufilmuotus vaizdus itin griežtai draudžiama perduoti vadinamiesiems tretiesiems asmenims – tai yra bet kam, išskyrus tyrimus vykdančių institucijų pareigūnus.
Pasišnekučiuoti su kaimynais neužteks
Panevėžio savivaldybės duomenų apsaugos pareigūnas Ramūnas Drakšas teigė, jog panorus daugiabutyje įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą kreiptis į Savivaldybę tikrai nereikia.
Leidimų tokioms kameroms savivaldybės neišduoda.
„Daugiabučiuose įsirengiant vaizdo stebėjimo kameras galioja taisyklė 50+1. Tai reiškia, kad kameros įsirengimui turi pritarti arba viso daugiabučio, arba laiptinės, kurioje planuojama ją įrengti, dauguma gyventojų“, – paaiškino duomenų apsaugos pareigūnas.
Anot jo, panorus daugiabutyje turėti vaizdo stebėjimo kamerą, vien pasišnekučiuoti apie tai su kaimynais nepakanka.
Privaloma sušaukti susirinkimą, paskirti konkretų asmenį, kuris bus atsakingas už tai, kaip bus saugomi nufilmuoti vaizdai.
Privalu viešai įspėti
Teisininkės mediatorės Raimondos Joskaudienės teigimu, kameras kabinti galima turinti vienintelį tikslą – užtikrinti saugumą.
Sprendimą įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą priima daugiabučio ar vienos jo laiptinės (jei kamera rengiama laiptinės gyventojų saugumui) gyventojai.
Sprendimas turi būti oficialiai patvirtintas – protokoluotas.
Įsirengus vaizdo stebėjimo kamerą, privalu netoliese pritvirtinti įspėjamąjį ženklą, kad konkreti vieta filmuojama. Taip pat privalo būti nurodytas sukauptų duomenų – filmuotos medžiagos valdytojas.
Vaizdus saugo mėnesį
R. Joskaudienė pabrėžia, jog vaizdo filmavimo kameros negali būti nukreiptos į konkrečias privačias daugiabučio erdves – t. y. negalima filmuoti butų durų, langų, balkonų vidaus bei kitų vietų, kur žmogus turi teisėtą privatumo lūkestį.
„Prieiga prie filmuotų įrašų taip pat privalo būti ribota, o ja naudotis paskirtas atsakingas asmuo. Tai gali būti ir pats namo bendrijos pirmininkas, gali būti ir kitas konkrečiai nurodytas asmuo“, – konstatavo teisininkė.
Ji pridūrė, kad prieš pakabinant vaizdo stebėjimo kamerą privalo būti dokumentuota, kiek laiko bus saugomi įrašai, o saugoti juos leidžiama iki 30-ies dienų.
Galimybė reikalauti žalos atlyginimo
Pasak R. Joskaudienės, vaizdo stebėjimo kameros laikomos neteisėtai įrengtomis, jei sumontuotos be didžiosios dalies visos daugiabučio bendrijos gyventojų sutikimo.
Neteisėtai vaizdo filmavimo kamera veikia ir tuomet, jei nėra paskirto filmuotų duomenų valdytojo ir jei kameros veikimo teritorijoje nėra įspėjamųjų ženklų apie filmavimą.
„Kai vaizdo filmavimo kameros daugiabučiuose įrengiamos neteisėtai, siūloma kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir reikalauti jų pašalinimo. Už privatumo pažeidimus filmuojant taip pat galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo“, – paaiškino R. Joskaudienė.
Kamerų mieste daugės
Kiek Panevėžio daugiabučių yra įsirengę vaizdo stebėjimo kameras, Savivaldybė duomenų neturi. Jos pačios iniciatyva miesto viešosiose vietose veikia 92 tokios kameros. Jų nufilmuota medžiaga tiesiogiai perduodama į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo centrą.
Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis valdymo organizavimo inžinierius Vidmantas Kerpiškis teigė, jog šiuo metu kaip tik rengiamasi viešųjų pirkimų konkursui, reikalingam įsigyti dar iki pusšimčio naujų vaizdo stebėjimo kamerų.
Jas planuojama pirkti iš miesto biudžeto lėšų.
