Vakar miesto Taryba po daugiau kaip valandą trukusių ginčų nusprendė paklusti Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje Leono Alesionkos reikalavimui ir pakeisti dar 1999 metų liepos 8-ąją patvirtintas Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Daugiabučių namų savininkų bendrijoms, kol nepatvirtinti detalieji planai, leista nevalyti joms priskirtų teritorijų arba už jų valymą nemokėti. Savo ruožtu Taryba nusprendė kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, kad būtų skirta 2,5 mln. Lt detaliesiems planams parengti.
Kreipėsi į Vyriausybės atstovą
Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkė Gitana Mileikaitė akcentavo, kad daugiabučių namų teritorijų valymo bei mokesčių už tai nustatymo klausimas sprendžiamas jau seniai. Pasak jos, 1999 metais priimtos Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisyklės prieštarauja 2000-ųjų birželį Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymui.
Šis įstatymas numato, kad bendrijos privalo tvarkyti tik joms įstatymų tvarka priskirtus žemės sklypus, o organizuoti bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą turi savivaldybė. Pasak G.Mileikaitės, dėl Tarybos patvirtintų taisyklių pažeidimo pirmą kartą kreiptasi dar 2001 metais, tačiau viskas liko kaip buvę. 2004 m. jau viešai buvo kreiptasi į Savivaldybės administraciją, tačiau buvo gautas atsakymas, kad Savivaldybė neturi lėšų toms teritorijoms valyti ir prižiūrėti. Tada buvo kreiptasi į Vyriausybės atstovą, kad neteisėtos taisyklės būtų panaikintos, ir jis pareikalavo Tarybos tai padaryti.
Ragino nebedelsti
“Asociacija pateikė penkiolika reikalavimų, tačiau, kaip teko girdėti, jų niekas, išskyrus vieną Tarybos narį, negavo,- sakė G.Mileikaitė.- Negalima nuo žmonių lupti mokesčių už tos teritorijos, kurios jiems valyti nepriklauso, tvarkymą. Nuo 1999 metų nepagrįstai iš gyventojų buvo išreikalauta 15-18 milijonų litų. Siūlomas “gumos tempimo” variantas yra nesvarstytinas ir amoralus. Prieš įstatymą visi lygūs ir nereikia miesto problemų perkelti gyventojams. Būtų garbingiausia pripažinti klaidą ir ją ištaisyti, t.y. panaikinti neteisėtą sprendimą”.
G.Mileikaitė patarė verčiau teismuose nesibylinėti, nes panaši situacija buvo Vilniuje ir Kaune: apygardos teismuose bylas laimėjo bendrijų atstovai.
Įžvelgė reketą
Vytautas Steponas Buterlevičius prisipažino, kad jį Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentės moralai įžeidė, ir juos pavadino reketu. Politikas akcentavo, kad Taryba, tvirtindama taisykles, su įstatymais neprasilenkė, nes jos buvo priimtos anksčiau nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Pasak jo, gyvenimas keičiasi, todėl taisykles galima ir peržiūrėti. V.S.Buterlevičius asociacijos vadovei patarė prieš reikalaujant teisių nepamiršti ir prievolių. Anot jo, lazda turi du galus, todėl reikėtų derėtis civilizuotai, o ne ateiti su vėliavomis ir reikalauti. Politikas perspėjo, kad norint išlaikyti teritorijų valytojas bendrijoms gali tekti mokėti žemės nuomos mokestį.
200 valytojų darbo nepraras
Vidas Balakauskas irgi buvo nustebęs, kad mokesčius bandoma užkrauti kitiems. Pasak jo, Vilniuje priimami sprendimai, priskiriamos funkcijos, tačiau joms įgyvendinti pinigų neskiriama. Politikas ragino pritarti Ūkio ir aplinkosaugos komiteto siūlymui kreiptis į teismą.
Julius Beinortas sakė, kad, paisant įstatymo raidės, reikėtų panaikinti įstatymams prieštaraujančius taisyklių punktus, tačiau gyventojams turi galioti ir kitos įstatymo nuostatos. Anot jo, tas pats įstatymas numato laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
Vitalijus Satkevičius buvo įsitikinęs, kad klausimas neparengtas, ir siūlė jo svarstymą atidėti. Pasak jo, kol kas kalbama tik apie bendrijas, bet nė žodžiu neužsimenama apie administruojamus namus. V.Satkevičiaus teigimu, jei taisyklės bus panaikintos, “Panevėžio būsto” bendrovei teks atleisti 200 valytojų, tačiau tada pro bendrabučius per šiukšles nebebus įmanoma praeiti. Jam buvo paaiškinta, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas bendrabučių neliečia.
Panevėžyje – komunalinė baudžiava?
Vyriausybės atstovas L.Alesionka sakė suprantantis Tarybą, tačiau įstatymas prieštaravimų nenumato. Jis pareikalavo, kad taisyklės būtų panaikintos, nes kitaip teisme atsidurs du ieškiniai: vienas – dėl taisyklių panaikinimo, kitas – dėl miesto vadovų neveiklumo. “1861 metais panaikinta baudžiava, o Panevėžyje komunalinė baudžiava tęsiasi nuo 2000-ųjų,- ironizavo L.Alesionka.- Prašau gyventojus atleisti nuo kiemsarginio lažo ir tikiu, kad Panevėžys irgi yra teisinės šalies sistemos dalis”. Vyriausybės atstovas pripažino, kad miesto tvarkymo ir švaros taisyklės buvo teisėtos, tačiau priėmus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą praėjusios kadencijos Taryba privalėjo jas pakeisti.
Ar Panevėžys tebegarsės kaip švarus miestas?
Meras Vitas Matuzas teigė, kad iki šiol Panevėžys garsėjo kaip žalias ir švarus miestas. Pasak jo, nuo 1999 metų miestas tvarkėsi pagal Tarybos patvirtintas taisykles ir liko švarus, tačiau Seimas priėmė įstatymą, kad bendrijoms priskirtos teritorijos turi būti apibrėžtos teisiškai. Todėl reikia parengti detaliuosius planus, tačiau jų rengimas kainuotų apie 2,5 mln. Lt. Todėl V.Matuzas pasiūlė įpareigoti Savivaldybės administraciją parengti detaliųjų planų rengimo programą ir kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų jiems rengti skyrimo. Anot jo, Seimui įstatymais savivaldybėms priskyrus daugiau funkcijų, turi būti skirtas ir finansavimas.
Tarybos nariai samprotavo, kad panaikinus taisykles miestas primins šiukšlyną. Tiesa, pasigirdo kalbų, kad vargu ar taip norės gyventi visos bendrijos. J.Beinortas net pasiūlė organizuoti talkas. Tačiau jei kai kurios teritorijos visai nebus tvarkomos, gali tekti kurią nors savaitės dieną skelbti sanitarine.
Patenkino Vyriausybės atstovo teikimą
Ramūnas Vyžintas perspėjo, kad vargu ar pavyks iš Vyriausybės gauti lėšų. Jis teigė, kad pinigų prašo valdininkai, policininkai, medikai. R.Vyžintas buvo įsitikinęs, kad iki kitų metų teks suktis pačiai Savivaldybei. Jam pasiteiravus, kiek per likusius šių metų mėnesius kainuotų minėtų teritorijų valymas, Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas atsakė: “Pusę Savivaldybės biudžeto”.
Nors prieštaringų nuomonių ir buvo, Vyriausybės atstovo teikimui buvo pritarta. Savivaldybės administracija įpareigota parengti detaliųjų planų rengimo programą. Be to, Taryba nusprendė kreiptis į Seimą, Vyriausybę dėl lėšų, reikalingų detaliesiems planams parengti, skyrimo.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Vyriausybės atstovas L.Alesionka ragino
Tarybą daugiabučių namų savininkų bendrijų narius atleisti nuo kiemsarginio lažo.
