Šiais metais, palyginus su praėjusiais, įmonėms sunkiau įvykdyti mažesnių sumų kreditorinius įsipareigojimus.
Verslo pradelstų įsipareigojimų augimas pernai stabilizavosi, o šiemet statistiniai duomenys prastesni. Verslas ir ekspertai viliasi, kad tai tik laikini sutrikimai, tačiau patariama su kreditoriais būti griežtesniems, rašo „Verslo žinios“.
„Įmonių, turinčių mokumo problemų, skaičius per tris šių metų ketvirčius padidėjo daugiau nei trimis tūkstančiais ir rugsėjo pabaigoje pradelstų skolų turėjo 33 tūkst. įmonių, arba kas antra veikianti bendrovė. Šių metų, palyginti su ankstesniais metais, duomenys rodo, kad įmonėms sunkiau įvykdyti mažesnių sumų kreditorinius įsipareigojimus“, – skaičiuoja Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė. Tiesa, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius verslo pradelstos skolos šiek tiek (32 mln. Lt) sumažėjo. Iš viso rugsėjo pabaigoje jos siekė 4,023 mlrd. Lt.
Pasak p. Buemann, labiausiai pradelsti įsipareigojimai augo išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės bei transporto sektoriuose, kurie yra vieni pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių ir pasižymi gerais finansiniais rodikliais. Rugsėjo duomenimis, šių sektorių pradelstos skolos sudarė beveik 800 tūkst. litų, arba 20% viso verslo pradelstų skolų portfelio.
Ekspertai ir verslas sako, kad rimtesnių atsiskaitymo tarp įmonių problemų kol kas nepastebintys. Bet neatmeta juodojo scenarijaus galimybės – kad lėtėjančių atsiskaitymų Vakarų Europoje, kur eksportuoja didelė dalis šalies įmonių, banga gali atsiristi iki Lietuvos.
„Jau dabar šiek tiek stringa atsiskaitymai tarp Europos bankų, kai kurie jų griežtina paskolų sąlygas įmonėms. Todėl galima grandininė reakcija, kai neturėdamos pakankamai lėšų šios įmonės vėluos atsiskaityti su savo partneriais, taip pat ir su Lietuvos eksportuotojais“, – nepalankią įvykių grandinę veria Žygimantas Mauricas, banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas.
„Kasmet liepą–rugpjūtį krovinių sumažėja, todėl įmonėms, kurios prastai susiplanavo biudžetus, rugsėjį bandant išlyginti pinigų srautus atsiranda finansinių duobelių. Tai ir dabar šiek tiek jaučiame. Tačiau dar viliuosi, kad tai tik įprastas sezoninis sutrikimas“, – „Verslo žinioms“ sakė Mindaugas Kapleris, vežėjų UAB „Samarina“ generalinis direktorius. Pasak jo, įmonė apsisaugo nuo galimo klientų nemokumo nustatydama partnerio kredito limitą ir griežtai jo laikydamasi.
Ivanas Paleičikas, didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdančios UAB „Lukoil Baltija“ generalinis direktorius ir prezidentas, blogų ženklų kol kas nemato – verslo klientai vis dar atsiskaito gana tvarkingai.
