Valstybinė darbo inspekcija birželio–rugsėjo mėnesiais aktyviai tikrino, kaip statybvietėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Specialistai įsitikino, kad dalis darbdavių sauga rūpinasi tik dėl inspektorių vizitų, o jiems išvykus reikalavimai neretai užmirštami.
Panevėžio apskrityje per akciją „Statybvietėse – saugus darbas“ patikrintos 43 statybvietės. Per patikrinimus rasti du nelegalūs darbuotojai. Spėjama, jų būta daugiau – keturi asmenys atvykus inspektoriams pabėgo.
Šešiose statybvietėse buvo sustabdyti darbai. Darbai stabdomi tik tada, kai aptinkama šiurkščių pažeidimų arba įmonė neįstengia operatyviai jų pašalinti. Taip pat surašyti septyni reikalavimai pašalinti rastus pažeidimus, o keturiems darbdaviams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos, tai buvo planinė akcija, apie kurią darbdaviai buvo informuoti iš anksto. Atvykus tikrintojams pirmą kartą, situacija staybvietėse buvo normali. Per antrąjį etapą tikrindavo nepranešę.
„Vaizdas pasikeitė į neigiamą pusę. Jaučiasi, kad dirba ne dėl darbuotojų saugos, o kad įtiktų inspektoriams“, – sako vedėjas.
Tikrinant pakartotinai nebebūdavo aptvarų, ženklinimo ir kitų saugai svarbių dalykų.
Pasak R. Trotos, buvo žinoma, kad darbdaviai ne visuomet laikosi nustatytos tvarkos, bet kad taip elgtųsi, nesitikėta.
„Nemalonu. Nesirūpinama, kad žmogui būtų saugu, o susitvarko dėl valdiškos institucijos“, – piktinosi vedėjas.
Pagrindiniai aptikti pažeidimai – netvarkingi pastoliai – nesaugūs, tinkamai neįrengti. Taip pat nepaženklintos pavojingos teritorijos, darbuotojai neturėjo asmens saugos priemonių, dirbo be šalmų.
R. Trotos teigimu, ir toliau statybvietės nebus paliktos ramybėje.
Priežasčių ne viena
Situacija visoje šalyje taip pat nėra džiugi. VDI turimi pirmojo akcijos etapo (birželio ir liepos mėnesių) rezultatai rodo, kad šalies statybvietėse skiriama per mažai dėmesio kolektyvinėms apsaugos priemonėms įrengti.
Net 72 tikrinimų atvejais kolektyvinių priemonių visiškai nebuvo įrengta arba jos negalėjo realiai apsaugoti darbuotojų nuo nukritimo iš aukščio.
Nustatyta net 19 atvejų, kai statybvietėse nebuvo įrengta saugos lynų ir apraišų tvirtinimo vietų. Tokiais atvejais saugos diržai naudojami dėl akių, o ne dėl saugumo.
Manoma, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių kolektyvinės apsaugos priemonės neįrengiamos: vidinės kontrolės trūkumas, lėšų stygius.
Dar viena priežastis – manymas, kad darbai trumpalaikiai ir nesudėtingi, todėl darbuotojų saugai užtikrinti darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Šiemet Panevėžio apskrityje mirtinų nelaimingų atsitikimų statybose nebuvo. Tačiau vienas statybininkas nukrito nuo kopėčių ir patyrė sunkią traumą.
Daiva SAVICKIENĖ
