Apmulkinti savo noru
Ant svečių namų „Verslo klasė“ durų kabantis užrašas „užsakyta“
ir atsiprašymas, kad šiuo metu visi numeriai užimti, tėra sunkmečio egzamino
neišlaikiusių verslininkų gudrybė. Bendrovės „Nipva“ valdoma „Verslo klasė“ nuo
trečiadienio papildė Panevėžio pastatų-vaiduoklių sąrašą. Svečių namų buvę
darbuotojai baiminasi ir patys įkliuvę į gudraujančių verslininkų tinklus: liko
ir be darbo, ir be kelių mėnesių atlyginimų.
Žmonės pasakoja su darbdavių raginimu savo noru išeiti iš darbo
sutikę mainais už pažadą, kad taip pasielgusiems bus išmokėtas uždarbis.
„Trečiadienį direktorė Rima Vaičikauskienė darbuotojams
pranešė, kad pinigų nėra ir nelabai jų bus, turime išeiti iš darbo savo noru.
Buvo bandančių prieštarauti, bet perspėjo, kad tokie nieko nelaimės. Esą jei
dabar norime atgauti nors po kelis šimtus litų, turime rašyti prašymus savo noru
išeiti iš darbo“, – pasakojo buvusi darbuotoja.
Anot jos, parašiusiems prašymus R.Vaičikauskienė pažadėjusi
išmokėti bent po 400 Lt. Tokia suma – mažiau nei pusė oficialaus baro ar
virtuvės darbuotojo atlyginimo.
Maža to, rašyti prašymus savo noru išeiti iš darbo direktorė
pavaldinius gundė įtikinėdama, neva „Verslo klasė“ užsidaro tik keliems
mėnesiams, esą vėliau tuos pačius darbuotojus vėl susikviesianti.
Nei algos, nei padėkos
Buvusi darbuotoja pasakoja nė neprisimenanti, kada paskutinį
kartą darbdaviai su ja atsiskaitė kaip priklauso – sutartą dieną išmokėjo
atlyginimą už praėjusį mėnesį.
„Kai turėdavo pinigų, po truputį visiems pamėtydavo. Per mėnesį
viso atlyginimo nesugebėdavo išmokėti. Žmonės eidavo, prašydavo pinigų
direktoriaus, buhalterės, bet tik atšaudavo, kad nėra – ir baigta. Ne kartą
norėjosi iš tokio darbo išeiti, bet Panevėžyje nelabai yra kur eiti, o čia dar
bent žadėdavo kada nors išmokėti, kas priklauso“, – pasakojo buvusi virtuvės
darbuotoja.
„Verslo klasės“ vadovai ne tik vengė mokėti atlyginimus, bet ir
išdrįsdavo apšaukti pavaldinius esą šie prastai dirbantys.
„Koks darbuotojui gali būti motyvas dirbti negaunant
atlyginimo. Tiesiog eini į darbą tik tam, kad eitum“, – apie „Verslo klasės“
užkulisius pasakojo moteris.
Jai darbdaviai liko skolingi apie 2000 Lt.
Anot moters, įmonė neatsiskaičiusi bene su visu kolektyvu –
devyniais žmonėmis. Verslininkai jiems neišmokėję po daugiau nei 1000 litų.
Buvusi darbuotoja neslepia maža beturinti vilčių atgauti
uždirbtus pinigus.
„Turbūt net nelabai yra iš ko išsireikalauti. Įmonė užsidaro,
sąskaitos tuščios“, – svarsto moteris.
Anot jos, sunkiai besivertusios „Verslo klasės“ padėtis itin
pablogėjo po Naujųjų gerokai sumažėjus klientų. Tačiau buvę darbuotojai abejoja,
kad sudėtinga finansinė įmonės padėtis – vienintelė priežastis, kodėl jiems
nebuvo mokami atlyginimai. Mat pinigų darbdaviai nesiteikė mokėti net ir
prasidėjus naujamečių šventinių vakarėlių maratonui.
Atgauti, kas priklauso, „Verslo klasės“ darbuotojams viltis
nušvito gruodį pasikeitus įmonės vadovams. Iš buvusio direktoriaus Vido
Vaičikausko įmonės vairą perėmė viena iš akcininkių, iki tol buhaltere dirbusi
Rima Vaičikauskienė.
„Iš pradžių R.Vaičikauskienė visiems pasirodė labai gera,
žadėjo atsiskaityti, bet viskas liko kaip buvę“, – pasakojo darbuotoja.
Susitarimas negalioja
Kad suraitęs parašus po prašymais atleisti iš darbo „Verslo
klasės“ kolektyvas pasirašė sau nuosprendį, neabejoja lapkritį nuo pažadais
maitinančių darbdavių sprukusi D.K. Buvusi svečių namų maisto ruošimo darbuotoja
tvirtina, jog darbdaviai jai liko nesumokėję už daugiau nei du mėnesius – 1860
Lt.
D.K. iš darbo ryžosi išeiti, kai trūko kantrybė kone šešis
mėnesius kas savaitę prašyti uždarbio ir tenkintis darbdavio numestais 100–200
Lt.
„Gyvenau iš santaupų ir man dar nebuvo labai blogai. Gaila buvo
vaikus auginančių ir be pinigų paliktų kolegių“, – „Verslo klasės“ vadovų
kietaširdiškumu stebėjosi D.K.
Prieš merginai išeinant iš darbo darbdavio skola jai jau siekė
apie 4000 Lt. Per kelis kartus sumokėti visą sumą tuometis direktorius
V.Vaičikauskas esą pažadėjęs, jei darbuotoja iš anksto pasirašys algalapiuose.
D.K. pripažįsta buvusi naivi ir patikėjusi vadovu. Mergina
stropiai pasirašė visur, kur tik paprašė jos buvęs direktorius. Šis dėl akių
brūkštelėjo teisiškai nieko nevertą skolos raštelį.
Po tokio sandėrio D.K. atgavo apie 2000 Lt, po to mokėjimai
nutrūko.
„Kas savaitę po kartą skambindavau V.Vaičikauskui. Dar žadėjo,
kai važiuos į Kauną, užveš man pinigus. Bet direktore tapusi R.Vaičikauskienė
pareiškė už buvusį vadovą skolų nemokėsianti, atseit, ne ji su manimi tarėsi“, –
pasakojo D.K.
Į kalbas dėl nesumokėto atlyginimo nebesileido ir pats
V.Vaičikauskas.
„Žmogumi pasitikėjau, nepasilikau jokių garantijų. Tą mano
skolos raštelį jis jau seniai turbūt išmetė, o jokio kito raštiško susitarimo
dėl skolos grąžinimo nepasirašėme. Jokių įrodymų, kad pinigų negavau, neturiu.
Nėra jokio pagrindo kreiptis į Darbo inspekciją. Tegul gula tie mano pinigai ant
Vaičikauskų sąžinės“, – rankas nuleido D.K.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 9 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Apmovė. Verslininkų traukos
centru taip ir netapę svečių namai duris užvėrė, darbuotojus palikę be
atlyginimo už kelis mėnesius.
