Darbo užmokestis – tabu

Piniginės užrakintos


Smalsu, kiek tūkstančių litų uždirba didžiausių Savivaldybės
įmonių „Panevėžio energijos“ ir „Aukštaitijos vandenų“ vadovai? Kokio dydžio
gydytojų atlyginimai? O kiek, baigiantis mėnesiui, pervedama į mokytojų, vaikų
darželių auklėtojų ar autobusų vairuotojų sąskaitas?


Tokia informacija būtų kaip ant delno, jei savivaldybių įmonės
laikytųsi teisės aktų.


Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis valstybines ir
savivaldybių įstaigas bei bendroves savo internetinėse svetainėse kas ketvirtį
skelbti informaciją apie darbo užmokestį, įsigaliojo dar praėjusių metų gegužę.


Nors praėjo beveik metai, informacija apie uždarbį vis dar
saugoma po devyniais užraktais. Neišdrįsusieji praverti piniginių teisinasi
tokio nutarimo nematę, nieko apie jį nežinantys ar tiesiog nenorintys atskleisti
įmonės kortų konkurentams.


„Rengiamas puslapis ir informacija apie darbo užmokestį bus.
Nežinau, kada tai bus padaryta. Neprisimenu, kada pradėjome rengti“, – aiškino
„Aukštaitijos vandenų“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška,
paklaustas apie vis dar slepiamus atlyginimus.


Klausimas apie darbo užmokestį nebuvo malonus ir neseniai po
ilgos ligos į darbą grįžusiam įmonės generaliniam direktoriui Rimantui Liepai.


„Kai sirgau, žinau, buvo rengiamasi tą daryti. Reikia duoti
užsakymą pertvarkyti internetinį puslapį ir žmogaus tam reikia. Dabar yra
svarbesnių darbų – beprotiškai spaudžiama panaudoti Europos Sąjungos lėšas“, –
dėl nevykdomo Vyriausybės nutarimo teisinosi R.Liepa.


Generalinis direktorius netgi nesutiko atskleisti, kiek
vidutiniškai uždirba penki įmonės direktoriai. Vasarą direktoriai viešai yra
įvardiję uždirbantys apie 5000 Lt „į rankas“. Ar jų atlyginimas toks ir išliko,
R.Liepa pareiškė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.


Neatvėrė generalinis direktorius ir savo piniginės.


„Bijau dėl uošvės, kad banditai neužpultų“, – paaiškino
R.Liepa.


Anksčiau jis yra teigęs uždirbantis apie 7000 Lt.



Slepia nuo žmonos


Darbo užmokestis – paslaptis ir kitose Savivaldybei
priklausančiose įmonėse. Panevėžio autobusų parko vadovas Rimantas Petukauskas
tikina nė nepagalvojęs, kad tokią informaciją privalu skelbti.


„Būtų daug darbo, nes kas mėnesį kiekvieno vairuotojo
atlyginimas kitoks. Ir mano darbo užmokestis nepastovus, priklausomas nuo to,
kiek uždirba vairuotojai. Žinoma, įmanoma būtų skelbti, bet kam to reikia?“ –
stebėjosi R.Petukauskas.


Pasak jo, įmonės darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia apie
1900 Lt, neatskaičius mokesčių. Jis pats uždirbantis apie 6000–7000 Lt „ant
popieriaus“.


Atlyginimus nutylinčių „Panevėžio gatvių“ direktorius Gintaras
Petrauskas mano Vyriausybės nutarimo nepažeidžiantis, nes įmonė tiesiog neturi
internetinės svetainės.


„Būtų – skelbtume“, – tvirtino bendrovės vadovas.


Jo tikinimu, įmonės darbuotojai vidutiniškai uždirba apie 1740
Lt, neatskaičius mokesčių, administracija – apie 2500 Lt.


Savo darbo užmokesčio G.Petrauskas nepanoro atskleisti.


„Mano žmona nežino, kiek uždirbu, kodėl visi turėtų žinoti?“ –
pasiteisino direktorius.



Nori solidarumo


„Panevėžio specialaus autotransporto“ buhalterė dar skaičiuoja,
kiek vidutiniškai buvo uždirbama praėjusiais metais. Įmonės vadovas Valentas
Bakšys žada netrukus šią informaciją paviešinti. Skaičiai visuomenės neturėtų
šokiruoti: vidutinis darbo užmokestis įmonėje 2009-aisiais siekė 1500 Lt,
neatskaičius mokesčių.


„Nieko keisto, kad tiek mažai, nes iki metų vidurio turėjome
net 240 valytojų, uždirbančių minimaliai“, – aiškino V.Bakšys.


Administracijoje pernai mažiausiai uždirbo kasininkė – 1700 Lt,
neatskaičius mokesčių. Direktoriaus pavaduotojas uždirba maždaug 20 proc. mažiau
už viršininką, tačiau V.Bakšys savo atlyginimą nutyli.


„Kodėl mes visų gydytojų atlyginimų neviešiname? Reikia
solidarumo – jei skelbtume, tai visų. Nežinau, ar gerai, kad iš savivaldybių
įmonių reikalaujama viešinti darbo užmokestį. Man tas nelabai patinka, nes tą
pačią veiklą vykdančios privačios bendrovės neskelbia“, – nelygias konkurencines
sąlygas įžvelgia V.Bakšys.


Vadovas suka galvą, kaip reikės vykdyti Vyriausybės nutarimą.
Pagal reikalavimus, skelbti galima tik informaciją apie konkrečios pareigybės
darbo užmokestį. Jei tokios pareigos įstaigoje vienintelės ir taip galima
išsiaiškinti konkretaus žmogaus uždarbį, informacija gali būti skelbiama tik
gavus raštišką darbuotojo sutikimą.


„Pagal tokį reikalavimą turėtume gauti kiekvieno darbuotojo
sutikimą, nes turime tik tris meistres, vienodai uždirbančias“, – teigė
V.Bakšys.


Apskaičiuotą praėjusių metų vidutinį mėnesio darbo užmokestį
galima aptikti tik „Panevėžio energijos“ internetinėje svetainėje.


Joje skelbiama, kad su priedais ir priemokomis administracijos
darbuotojai 2009-aisiais vidutiniškai uždirbo po 7150 Lt, padalinių viršininkai
ir jų pavaduotojai – apie 3396 Lt, specialistų vidutinis atlyginimas siekė 2273
Lt, technikų – 1741 Lt, tarnautojų – 1389 Lt. Mažiausiai uždirbusių darbininkų
atlyginimai siekė 1792 Lt, neatskaičius mokesčių.



Mažiau nei kanceliarinės išlaidos


Vyriausybės nutarimas numato, kad viešinti darbo užmokestį
privalo ne tik milijoninėmis lėšomis disponuojančios savivaldybių įmonės, bet ir
dėl nesuduriamų galų dejuojančios biudžetinės įstaigos.


Tačiau nė vienos miesto kultūros įstaigos uždarbių internete
nėra. Maža to, kai kurios netgi neturi internetinių svetainių. Informacijos
internete apie save nepateikia netgi miesto įvaizdį kuriantys Bendruomenių
rūmai.


„Kultūros įstaigų struktūra kitokia, jos reklamuoja savo
paslaugas. Net nemanau, ar būtų tikslinga skelbti jų darbuotojų atlyginimus, jei
netgi Seimo narių kanceliarinės išlaidos didesnės“, – abejojo Savivaldybės
Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.


Žinia, kad privalu internete paviešinti darbo užmokestį,
nustebino Dailės galerijos direktorę Jolantą Lebednykienę.


„Pirmą kartą apie tai girdžiu. Nebuvo tokio pageidavimo iš
Savivaldybės. Galime ir paskelbti, neturime ko slėpti – niekas jokių priedų
negauna“, – tvirtino įstaigos vadovė.


Dailės galerijos direktorei šiemet numatytas 2318 Lt,
neatskaičius mokesčių, atlyginimas, vyriausiajam buhalteriui – 1613 Lt, du
parodų kuratoriai uždirbs po 1760 Lt „ant popieriaus“. Mažiausiai gaus salės
darbuotoja – 600 Lt, neatskaičius mokesčių.



Viešins mokytojų uždarbį


Ar miesto švietimo įstaigos savo internetinėse svetainėse
skelbia informaciją apie uždarbį, mįslė net Švietimo skyriaus vedėjui Dainiui
Šipeliui.


„Net nepastebėjau. Už viską atsako įstaigų vadovai, jie ir
privalo tą daryti“, – pareiškė vedėjas.


Sužinoti, kiek uždirba mokytojai, netrukus bus įmanoma
atsivertus 5-osios vidurinės mokyklos internetinę svetainę. Įstaigos direktorius
Antanas Doniela aiškina laukiantis, kol bus patvirtintas miesto biudžetas ir
paaiškės, kiek pedagogai uždirbs.


Vadovas svarsto viešinti tik administracijos ir mokytojų
uždarbius.


„Mokytojų atlyginimus tikslinga skelbti greta pavaduotojų ir
direktoriaus, kad visuomenė pamatytų, jog nedaug jie skiriasi. O kiek uždirba
techninis personalas, visuomenė ir taip žino – šitie žmonės daugiausia 800 Lt „į
rankas“ gauna“, – pasakojo A.Doniela.


Pasak jo, 12 metų darbo stažą ir 36 val. per savaitę krūvį
turinti vyresnioji mokytoja uždirba 3100 Lt „ant popieriaus“. Tiek pat
dirbančios mokytojos metodininkės atlyginimas 260 Lt didesnis.


Direktoriaus darbo užmokestis siekia 4124 Lt, neatskaičius mokesčių.


Plačiau skaitykite 2010 m. sausio 28 d. „Sekundėje“.


Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ


A.Repšio nuotr. Paslaptingi. Savivaldybių įmonių vadovai,
sutikę atskleisti, kokia jų pavaldinių alga, savo uždarbį slepia po devyniais
užraktais.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto