Skundų gausėja
Katastrofiškai augant nedarbui Vyriausybė skuba kurpti verslo gelbėjimo planą, o Valstybinė darbo inspekcija (VDI) – tirti darbuotojų skundų.
Vien per sausį VDI Panevėžio skyriuje užregistruoti 24 skundai dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimų. Pernai tuo pačiu metu į darbo inspektorius kreipėsi kur kas mažiau – 15 panevėžiečių.
Dažniausiai inspekciją pasiekia skundai iš paslaugų sektoriaus įmonių. Administracinėmis baudomis nuo 500 iki 5000 litų sausį VDI Panevėžio skyrius jau nubaudė šešis darbdavius.
Skyriaus vedėjas Gintaras Čepas daugėjančius skundus linkęs sieti su šalį purtančiu ekonominiu sunkmečiu. „Dažniausiai į mus kreipiamasi dėl vėluojančio darbo užmokesčio, kai atlyginimai išmokami vėliau, nei numatyta darbo sutartyje.
Suprantama, šiuo metu daugelį įmonių
slegia ekonominiai sunkumai, bet darbuotojams vis tiek reikia ir už komunalines
paslaugas, ir už vaikų darželį mokėti. Darbo sutartį pasirašęs darbdavys, nors
jam irgi nelengva, privalo vykdyti savo įsipareigojimus darbuotojams“, – pabrėžė G.Čepas.
Gelbės darbdavius
Darbo santykius tiriantys inspektoriai pastebi tendenciją, kai darbdaviams atsisakius mokėti kintamą ir nuo išdirbio ar įmonės pelno priklausomą atlyginimo dalį, darbuotojams belieka tenkintis darbo sutartyje apibrėžtu minimaliu užmokesčiu.
„Vis dėlto mūsų atliktos analizės rodo, kad tokią situaciją lemia ekonominiai svertai, ne darbdavių nenoras mokėti. Dažnai darbdaviai pateikia dokumentus, įrodančius, kad su jais pačiais kiti neatsiskaito, o nesant įplaukų įmonė neturi pinigų išmokėti darbuotojams“, – teigė G.Čepas.
Didėjant VDI apgulčiai Vyriausybė prabyla apie darbdaviams dar labiau rankas atrišiantį darbo rinkos liberalizavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo leisti darbdaviams ir darbuotojams patiems sutarti dėl viršvalandinio darbo, darbo laiko, prastovų apmokėjimo, ilgesnių neapmokamų atostogų, išeitinių išmokų dydžių, terminuotų ilgalaikių sutarčių ir susitarimus įtvirtinti kolektyvinėse sutartyse.
Premjeras Andrius Kubilius yra teigęs, kad liberalizuoti darbo rinką siekiama tam, jog sunkmetis įmonėms nesibaigtų bankrotais ir darbuotojų atleidimais.
Vyriausybės pasiūlymai dar turėtų būti svarstomi Trišalėje taryboje.
Profesinės sąjungos
priešinsis
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, darbuotojų gynėjai kategoriškai nesutiks su kai kuriais valdžios siūlymais.
„Vyriausybė siekia supaprastinti atleidimo iš darbo tvarką, bet kaip konkrečiai – niekas nesako. Gal norima sumažinti įspėjimo apie atleidimą terminą, sumažinti išeitines išmokas. Kalbama ir apie tai, kad nereikėtų mokėti darbuotojams už prastovas. Apie tokį liberalizavimą negali nė kalbos būti“, – pabrėžė A.Černiauskas.
Anot jo, ir šiuo metu atleidimo iš darbo tvarka gana nesudėtinga.
„Darbuotojas apie atleidimą perspėjamas prieš du mėnesius, jam dažniausiai išmokama dviejų atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa. Šešių mėnesių dydžio mokama tik turintiesiems didelį darbo stažą toje pačioje įmonėje. Už tokį darbuotojo lojalumą ir taip priklausytų nemenka išmoka“, – mano konfederacijos pirmininkas.
Plačiau skaitykite vasario 5 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Profesinių sąjungų atstovų nuomone, darbo rinką liberalizuoti siūlanti
šalies valdžia bando gelbėti darbdavius darbuotojų sąskaita.
