Aukštaitijos sostinėje nuo 2002 metų vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ išaugo vos 250 litų – iki 1280 litų. Yra darbdavių, manančių, kad jeigu emigrantai žinotų, kiek dabar Panevėžyje uždirbama, tikrai grįžtų dirbti į gimtąjį miestą.
Atlyginimas augo
lėčiausiai
Jeigu kuris nors iš daugiau nei 19 tūkstančių Panevėžio moksleivių ir ypač iš 1875 absolventų planuoja netolimoje ateityje tapti pradinių klasių, muzikos, rusų kalbos ir kūno kultūros mokytojais ar mažamečių auklėtojais darželiuose, turėtų gerai pagalvoti apie savo sprendimą, nes miestui tokių specialistų nereikia jau keleri metai iš eilės. Perteklius ir dar 28 specialybių darbuotojų rinkoje.
Tačiau dar rimčiau reikėtų pagalvoti apie tai, kur jie norėtų dirbti, nes Panevėžio darbdaviai, kaip skelbia statistika, vis dar nelinkę dalintis uždarbiu. Panevėžyje vidutinis darbo užmokestis, neoficialiais skaičiavimais, siekia 1280 litų. Ir tai – neatskaičius mokesčių. Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2002 iki 2006 metų darbo užmokestis Aukštaitijos sostinėje kilo lėčiausiai iš visų didžiausių miestų – tik 19 procentų.
„Mums nuolat sakė: pakentėkite, verslas uždirbs ir tada atseikės samdiniams. Nė velnio, jie perka prabangius automobilius, statosi vilas Ispanijoje ir nė nemano didinti algų, – „Verslo vartams“ sakė Airijoje antrus metus dirbantis Aurelijus. – Tačiau dar ryškesni verslo kultūros skirtumai tarp vakariečių ir panevėžiečių darbdavių – Panevėžyje darbuotojas vis dar vergas“.
Kai kurie Panevėžio darbdaviai, anot darbuotojų, net leidžia sau kurti naują verslo filosofiją: neva ne darbo užmokestis yra svarbiausia darbdavio ir darbuotojo santykiuose, o tariama garbė tobulėti gerą vardą turinčioje įmonėje. Tokie samprotavimai nemenkai prisidėjo prie 14 tūkstančių panevėžiečių emigracijos.
Kita vertus, tik emigrantams, ko gero, ir gali būti dėkingas Panevėžys už tą menką 19 procentų darbo užmokesčio ūgtelėjimą per pastaruosius ketverius metus. Jeigu niekas nesikeis, netrukus gali pasipustyti padus ir nauja perspektyvaus jaunimo karta. Šiemet diplomus gaus 862 Panevėžio kolegijos ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto absolventai. Be to, į darbo rinką plūstelės ir 977 baigusieji profesines mokymo įstaigas.
Emigruoti nesiruošiantys panevėžiečiai daugiausia vilčių sieja ne su tuštėjančia darbo rinka, o su užsienio investuotojais. Pastarieji ne tik stato gamyklas ir kuria naujas geriau apmokamas darbo vietas mieste, bet ir atveža į miestą naują darbo santykių kultūrą. Beje, Panevėžys turi jau ne vieną ir „savą“ verslininką, kuris savo verslo perspektyvą kuria gerų santykių su samdiniais pagrindu.
Vis dėlto tokių tebėra mažuma, todėl kalbėti apie juos kaip reiškinį dar ankstoka.
Darbo rinka – parduotuvė
Emocijos tiesiog veržiasi per kraštus, kai darbdaviais nusivylę panevėžiečiai draugų būryje ima skaičiuoti, kiek pabrango pirmo būtinumo prekės ir kiek – jų darbas. Tokiais atvejai kartais tenka kalbėti tik apie infliacijos ūgtelėjimą.
„Ne paslaptis, kad dalis nedidelių bendrovių vadovų, nujausdami pigių kreditų pabaigą, griebė iš bankų kiek galėjo (ne visada verslui plėsti) ir dalį banko palūkanų naštos sąmoningai perkrovė ant darbuotojų pečių, – „Verslo vartams“ sakė vienas miesto verslininkas. – Kai kuriose įmonėse, nors ir augo apyvarta ir pelnas, buvo sumažintos algos, o kitose darbo užmokestis taip ir užstrigo 2002 metų lygmenyje“.
Kitas žinomas ir turtingas Panevėžio rajono verslininkas, nusitaikęs šiuose savivaldos rinkimuose tapti Panevėžio rajono meru, turbūt tik patvirtina šią tiesą. Prieš rinkimus besistengdamas būti populiarus jis rėkauja, kad būtina susigrąžinti emigrantus, tuo tarpu jo darbuotojai kaip ir prieš penkerius metus dėl mažo darbo užmokesčio vos galą su galu suduria.
„Norėčiau reaguoti emocionaliai, bet verslas ir emocijos nedera vienas su kitu. Darbo rinka viso labo yra parduotuvė, kurioje darbdavys nori įsigyti prekę kuo pigiau“, – taip tokią situaciją įvertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.
Plačiau skaitykite sausio 31 d.
„Sekundėje“.
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. Dėl mažų atlyginimų iš Panevėžio miesto ir rajono išvyko apie 14 tūkstančių gyventojų.
