Darbo biržoje – nerimą keliančios tendencijos. Per pastarąjį pusmetį Panevėžyje ieškančiųjų darbo padaugėjo daugiau nei šešiais šimtais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Darbdavių siūlomų laisvų darbo vietų biržoje užregistruota tūkstančiu mažiau nei pernai. Darbo biržos direktoriaus Juozo Mėlynavičiaus nuomone, ekonomikos nuosmukį rodo ne tik augantis nedarbo lygis, bet ir tai, kad mieste daugėja nedirbančių vyrų.
Bedarbių gretos auga
Panevėžio darbo biržoje šiuo metu įregistruoti 5407 darbo ieškantys panevėžiečiai. Per pirmąjį šių metų pusmetį nedarbo lygis Panevėžyje šoktelėjo 0,2 proc.
Nors statistiškai tai nėra daug, tačiau, anot J.Mėlynavičiaus, per pastaruosius keletą metų dar nėra buvę, kad nedarbas išaugtų vasarą.
„Vasarą augantis nedarbo lygis – požymis, kad ekonominė situacija iš tiesų bloga. Paprastai nuo balandžio prasidėdavo patys darbingiausi mėnesiai. Nedirbančiųjų daugėti pradėdavo nuo spalio, kai baigdavosi sezoniniai darbai“, – tikino J.Mėlynavičius.
Nors Darbo biržos vadovas teigia, jog nedarbo lygis Panevėžyje šiuo metu siekia 3,4 proc., tačiau Aukštaitijos sostinė šalies nedarbo žemėlapyje nuspalvinta tamsiai geltona spalva – kaip ir Vilniaus, Radviliškio, Utenos rajonai. Tai reiškia, kad nedarbo lygis šiose vietovėse siekia 4–6 proc.
Žemėlapyje nurodoma, kad Panevėžyje šiuo metu 5,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų – bedarbiai.
„Mūsų nurodomus 3,4 proc. sudaro neturintys absoliučiai jokių pajamų žmonės – nedirbantys viešųjų darbų, nelankantys biržos organizuojamų mokymo kursų. O nedarbo žemėlapyje nurodytas tik nuo rudens pradėtas skaičiuoti bendras visų įsiregistravusiųjų Darbo biržoje procentas“, – aiškino J.Mėlynavičius.
Darbdaviai delsia
Augant bedarbių gretoms mažėja užregistruojamų laisvų darbo vietų. Pernai nuo sausio iki liepos per Panevėžio darbo biržą darbdaviai panevėžiečiams pasiūlė 4411 laisvų darbo vietų, šiais metais per tą patį laikotarpį tūkstančiu mažiau – 3429.
Praėjusiais metais Darbo biržai kasdien pasiūlydavo po 400 laisvas darbo vietas, o šiuo metu net keturis kartus mažiau – tik apie šimtą.
„Darbo rinka atspindi bendrą šalies ekonomikos padėtį. O ekonomika absoliučiai nestabili, todėl darbdaviai ir delsia. Priimdami naują darbuotoją darbdaviai gerai apsvarsto, būtinas jis įmonei ar ne“, – laisvų darbo vietų sumažėjimo priežastį įvardijo J.Mėlynavičius.
Prieš metus daugiausia laisvų darbo vietų siūlydavo „Lietkabelio“ gamykla, „Panevėžio stiklas“, statybinės organizacijos. Šiemet tokių ryškių lyderių J.Mėlynavičius nebegalėjo įvardyti, o ypač sumažėjo statybos įmonių pasiūla.
Panevėžio darbo biržoje per šiuos metus daugiausia pasiūlymų pateikta paslaugų sferos darbuotojams: pardavėjams, virėjams, barmenams, taip pat siuvėjams, sandėlininkams, betonuotojams, apsaugos darbuotojams.
Tiesa, tarp ieškančiųjų darbo taip pat daugiausia pardavėjų. Tokia situacija, J.Mėlynavičiaus nuomone, rodo, kad paslaugų sferoje, kur darbuotojų kaita yra didžiausia, irgi gali būti ne viskas gerai.
Plačiau skaitykite 2008 m. liepos 17 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Dar prieš metus aukso amžių išgyvenęs
statybų verslas dabar didina bedarbių vyrų gretas.
