Įvairiuose Graikijos miestuose daugėja tuščių, verslo apleistų patalpų, kurioms ieškoma nuomininkų.
Lenkijos spaudoje rašoma, kad dar visai neseniai Graikijos sostinėje lenkai ne tik gyveno viename rajone, bet ir čia kūrė savo verslą: kavines, kirpyklas, parduotuves. Šiandien dauguma šių įstaigų – uždarytos, o jų savininkai priversti grįžti į gimtinę. Apie šias ir kitas naujienas – Lenkijos spaudos apžvalgoje.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ rašo, kad Graikiją klupdanti finansinė krizė verčia lenkus, kurie kadaise emigravo į šią šalį ieškoti darbo, grįžti namo.
„Nėra darbo ir žmonės grįžta į Lenkiją. Masiškai“, – sakė Sylwia Zarzecka, jau 20 metų gyvenanti Atėnuose.
Ji kartu su vyru graiku turi dvi parduotuves, kur prekiaujama lenkiškais maisto produktais.
„Taip sunku dar nebuvo. Kiekvieną dieną pas mus ateina draugai atsisveikinti. Man jų gaila, juk grįžti į Lenkiją po tiek užsienyje praleistų metų bus sunku“, – kalbėjo S. Zarzecka.
Dar prieš keletą metų Atėnuose lenkų gyvenamajame rajone be vargo buvo galima rasti lenkišką kavinę ar kirpyklą. Šiandien liko tik uždarytų lenkiškų restoranų, barų, turizmo agentūrų ar parduotuvių iškabos.
Kaimynai didina minimalią algą
Lenkus grįžti į gimtinę veikiausiai skatina ir tas faktas, kad Lietuvos kaimynė nepatyrė tokių skaudžių krizės smūgių kaip kitos Senojo žemyno valstybės.
Kol Lietuvoje dar ginčijamasi, nuo kada jau būtų laikas iki 900 litų padidinti minimalią mėnesio algą (MMA), Lenkijos vyriausybė šiuo klausimu jau apsisprendė. Nuo 2012 metų sausio 1 dienos MMA bus didinamas nuo 1386 zlotų (1205 litų) iki 1500 zlotų (1305 litų).
Profsąjungų atstovai reikalavo, kad minimalus atlyginimas siektų 50 proc. vidutinio atlyginimo, kuris viršija 3500 zlotų.
Radijo stotis „Tokfm.pl“ kalbino verslo konsultavimo bendrovės „Sedlak&Sedlak“ ekspertus, kurie apskritai nepritarė vyriausybės kišimuisi ir minimalaus atlyginimo nustatymui. Ekspertai mano, kad tai iškreipia natūralūs rinkos santykius ir neigiamai lemia darbo rinką.
Lenkijai patariama lygiuosi į tokias šalis kaip Prancūzija, Austrija, Švedija ar Suomija, kuriose net nėra minimalios algos sąvokos, o atlygio už darbą riba nustatoma darbdavio ir darbuotojų derybose.
Nuomonės dėl paminklo išsiskyrė
Nors po Smolensko katastrofos, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis ir kiti aukšti pareigūnai, praėjo daugiau kaip metai, lenkai vis dar nėra vieningos nuomonės, kaip reiktų įamžinti aukų atminimą.
Atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 71 proc. Varšuvos gyventojų nepritaria, kad miesto centre iškiltų Smolensko katastrofos aukoms skirtas paminklas, rašo „Gazeta Wyborcza“.
Apklausą užsakė Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz. Jos teigimu, be miestiečių palaikymo paminklas nebus statomas.
Lenkijos sostinės gyventojai buvo paprašyti atsakyti į klausimą: „Ar Jūs manote, kad miesto centre turėtų atsirasti katastrofos aukų paminklas, nors vienas jau yra pastatytas Powazki kapinėse?“.
Net 52 proc. apklaustųjų atsakė neigiamai, o 19 proc. nurodė atsakymą „greičiausiai ne“. Už paminklą sostinės centre pasisakė 19 proc. respondentų, dar 15 proc. pasirinko atsakymą „greičiausiai taip“.
Sostinės laikraštis „Zycie Warszawy“ rašo, kad apklausos rezultatais pasipiktino opozicinės Jaroslavo Kaczyńskio, žuvusio prezidento brolio, „Teisė ir teisingumas“ partijos politikus.
„Tai skandalinga manipuliacija, – žurnalistams komentavo Varšuvos tarybos narys Maciejus Maciejewskis. – Pačiame klausime yra užuomina, kad vienas paminklas jau stovi, o dabar bus statomas antras. Powazki kapinėse yra tiktai stilizuotas antkapis, o paminklas miesto centre – tai jau kitas reikalas“.
R. Sikorskis premjerui – ne kliūtis
Savaitraštis „Tygodnik Powszechny“ analizuoja Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, kuris praėjusią savaitę lankėsi Lietuvoje, karjeros vingius ir perspektyvas. R. Sikorskis, galintis pasigirti susikurtu „jauno ir perspektyvaus“ politiko įvaizdžiu, yra laikomas potencialiu kandidatu užimti svarbiausias pareigas šalyje ir užsienyje. Vis dėlto premjeras Donaldas Tuskas esą nelaiko jo rimtu politiniu varžovu.
Atrodo, kad R. Sikorskio partinė karjera klostosi pagal iš anksto suplanuotą scenarijų. Įstojęs į partiją „Piliečių platforma“, po ketverių metų jis tapo užsienio reikalu ministru, konkuravo su dabartiniu Lenkijos prezidentu dėl kandidatavimo tapti partijos viceprezidentu ir dabartinės rinkiminės kampanijos programos koordinatoriumi.
Vietos spauda pastebi, kad R. Sikorskis gavo viską, apie ką kiti partijos kūrėjai gali tik pasvajoti. Sėkmingą politinę karjerą jis esą pasiekė savo darbų ir pastangų dėka, be kitų partijos frakcijų palaikymo. Tiesa, jam padėjo ir tas faktas, kad R. Sikorskis buvo užsitikrinęs gana aukštą vietą visuomenės pasitikėjimo politikais reitinguose. Jau keletą metų jis dažniau cituojamas spaudoje nei pats premjeras D. Tuskas.
Apžvalgininkų teigimu, būtent dėl aukštos vietos apklausose premjeras reiškia jam savo paramą ir stumia jį partijos karjeros laiptais aukštyn.
Premjeras D. Tuskas esą vertina R. Sikorskio išsilavinimą, tarptautinės politikos patirtį, tačiau mano, kad užsienio reikalų ministras nėra rimtas konkurentas, galinti išstumti jį iš partijos vadovų.
„Donaldas kelia Radeką į viršų dėl to, kad jis jam visiškai nepavojingas. R. Sikorskis yra vienišas partijoje ir būtent dėl to nepavojingas“, – laikraščiui sakė vienas iš premjero svitos politikas.
Paroda apie aborto draudimo pasekmes
Kairiųjų partija „Sojusz Lewicy Demokratycznej“ (SLD) nusprendė surengti parodą apie Lenkijoje nelegaliai daromus abortus. Politikai parodą norėjo eksponuoti Lenkijos parlamento pastate, bet negavo Seimo maršalkos pritarimo. Todėl nuspręsta ją surengti prie II pasaulinio karo Lenkijos pogrindinės valstybės paminklo.
„Seimo valdyba nusprendė, kad iki rinkimų (spalio mėnesį) parlamento pastate nebus surengta nė viena paroda politiniu kontekstu“, – savaitraštis „Newsweek Polska“ citavo Seimo maršalką Grzegorzą Schetyną.
Parodos organizatoriai tvirtina norį gyventojus supažindinti su abortų draudimo pasekmėmis Lenkijoje. „Paroda rodo, kokiose sąlygose moterys Lenkijoje yra priverstos nutraukti nėštumą“, – sakė Tomaszas Kalita, SLD atstovas spaudai.
