Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, darbuotojo ir darbdavio nesutarimus nagrinėja darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Praėjusią savaitę Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija susirinko į pirmąjį posėdį ir išnagrinėjusi darbuotojo skundą konstatavo, kad darbdavys pasielgė neteisėtai.
Pirmasis sprendimas – darbuotojo naudai
Šios komisijos pirmininkė, vyriausioji darbo inspektorė Asta Gudonienė sakė, kad iš darbo atleistas žmogus skundėsi, jog darbdavys su juo neatsiskaitė – neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetes atostogas.
Komisija nusprendė išieškoti iš darbdavio nesumokėtą darbuotojui darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
A. Gudonienės teigimu, darbo ginčų komisijų sprendimus privalo vykdyti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Jei viena ar kita šalis nesutinka su sprendimu, per mėnesį nuo jo priėmimo dienos gali kreiptis į teismą, kur ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
Darbo ginčų komisija nuo sausio iš viso yra gavusi 20 prašymų išspręsti darbuotojo ir darbdavio nesutarimus.
Gyventojai kreipėsi dėl nesumokėto atlyginimo, atleidus iš darbo, nesutarimų dėl jo dydžio, kitų išmokų, kurios, darbuotojo manymu, jam priklauso, tačiau dominuoja nesutarimai dėl atlyginimų.
Darbo ginčų komisijos, kurią sudaro Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovai, pirmininkė mano, kad laukia nemažas darbo krūvis.
Komisiją prašymą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.
Paprasčiau kovoti už savo teises
Iki šių metų Valstybinė darbo inspekcija nespręsdavo darbo ginčų.
Darbo ginčų komisijos buvo sudaromos ir veikė darbovietėse. Darbuotojai neretai skųsdavosi jose negalintys apginti savo teisių, nes šios komisijos esą šališkos darbdaviui.
Jiems tekdavo kreiptis į teismą. Dalis iš jų, ypač tie, kurie iš darbdavių neatgaudavo nedidelių sumų, tiesiog numodavo ranka, nenorėdami gaišti laiko ir leisti pinigų bylinėjimuisi.
Dabar darbuotojams pakanka parašyti pareiškimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos. Prašyme, be asmens duomenų, darbovietės pavadinimo ir adreso, būtina nurodyti aplinkybes, motyvuotai pagrįsti savo pretenziją darbdaviui.
Darbuotojui nereikia samdytis advokato, komisijos paslaugos jam nieko nekainuoja.
Beje, į darbo ginčų komisijas gali kreiptis ir darbdaviai, kurie mano, kad darbuotojai nesilaiko darbo santykius reglamentuojančių įstatymų.
Dar tebeklaidžioja po teismus
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė sako, kad darbo ginčų komisijos nuo teismo nuims bent dalį krūvio.
Nei darbuotojai, nei darbdaviai negali apeiti darbo ginčų komisijų ir iš karto kreiptis į teismą. Be jų išvadų teismas prašymo nagrinėti skundą nepriims, išskyrus tam tikrus atvejus. Pavyzdžiui, kai ginčas kyla dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo iš darbo atleidimo teisėtumo ir kt.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 metais išnagrinėjo 45 civilines bylas, susijusias su individualiais darbo santykiais, pernai – 80 bylų.
Šiemet teismas sulaukė 5 tokių pobūdžio bylų, tačiau 3 ieškinius atsisakė priimti, nes šie ginčai turi būti išnagrinėti darbo ginčų komisijose.
R. Dambrauskaitė mano, kad darbo ginčų komisijos pajėgios kompetentingai ir objektyviai išspręsti darbuotojo ir darbdavio ginčus. Komisijose dirba teisinį išsilavinimą turintys Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, darbdavių bei profesinių sąjungų atstovai keisis rotacijos būdu.
Jų užduotis yra ne palaikyti vieną ar kitą pusę, o apginti pažeistą teisę – objektyviai įvertinti situaciją ir priimti nešališką sprendimą.
Ar komisijų darbu gyventojai bus patenkinti, paaiškės iš to, kaip dažnai ginčys jų sprendimus teismuose.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
