Darbo biržoje slogi nuotaika

Kalėdos – ne stebuklų metas


Darbo ieškantiems panevėžiečiams artėjančios didžiausios metų
šventės nieko gero nežada, nes būtent šiuo laikotarpiu darbo pasiūla sumažėja
labiausiai.


Kad padėtis vis dar ritasi į blogąją pusę, patvirtina ir
oficiali statistika. Pasak jos, bedarbių skaičius mieste jau perkopė trylika
procentų ir artėja prie keturiolikos.


„Nedarbas dabar toks, koks buvo per vadinamąją Rusijos krizę
prieš aštuonerius metus. Jeigu jis didės, vadinasi, bus didžiausias nuo tų
laikų. Taip greičiausiai ir gali nutikti, nes gruodį bedarbių visuomet daugėja.
Nėra jokių galimybių, kad nedarbas iki pavasario imtų mažėti“, – situaciją
apibūdino Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius.


Darbo biržos specialistai tarp Rusijos krizės ir dabartinio
ekonomikos nuopuolio pastebi aiškių skirtumų. Prieš aštuonerius metus bedarbių
daugėjo pamažu ir piką pasiekė prieš pat ekonomikos nuo-puolio pabaigą, o
dabartinė krizė prasidėjo atleidžiant darbuotojus.


Nors spartus nedarbo didėjimas, prasidėjus sunkmečiui, po metų
sulėtėjo, bet vis dar auga. Ramiausiai atrodė rugsėjis, tada iš 1300
ieškojusiųjų darbo buvo įdarbinti 900 panevėžiečių. Daugelis – pagal terminuotas
darbo sutartis, bet jos baigsis gruodžio mėnesį, todėl bedarbių procentas turėtų
dar šoktelėti.


Daugiausia žmonių pastaruoju laiku atleidžia pramonės įmonės.
Laisvų darbo vietų gali pasiūlyti tik paslaugų sektorius. Čia vienos iš
paklausiausių barmenų ir virėjų specialybės.



Tendencijos nedžiugina


Panevėžio darbo biržos vadovas pažymėjo, kad per krizę
darbdaviai, įdarbinę darbuotojus iš Darbo biržos, su jais linkę pasirašyti
terminuotas darbo sutartis. Praėjusiais metais toks įdarbinimo būdas siekė 14
procentų, o šiemet šoktelėjo iki 31 procento.


„Vadinasi, įdarbintieji greitai vėl grįžta į Darbo biržą“, –
komentavo J.Mėlynavičius.


Darbo biržos vadovas pripažįsta, kad terminuotos darbo sutartys
palankios verslininkams – joms pasibaigus, nereikia atleisti darbuotojų ir
mokėti išeitinių kompensacijų.


J.Mėlynavičius pasakojo, kad trumpalaikiu įdarbinimu kai kurie
darbdaviai noriai naudojasi, nes už sukurtas darbo vietas jie gauna išmokas.


„Ne už kiekvieną socialinę grupę mokamos išmokos. Tai turi būti
jaunimas iki 25 metų, neįgalus bedarbis, ilgai darbo nerandantysis arba tas,
kuriam nedaug liko iki pensijos. Jei žmogus iš liemens ir iš stuomens, jokios
išmokos už jį nemokamos. Viskas priklauso nuo darbdavio. Rimtas darbdavys ieško
rimto žmogaus. Tačiau tokių tendencijų daugėja. Sunkmečiu darbdaviai nori
verstis, tad ieško galimybių gauti paramą. Jei gali gauti, tuo ir pasinaudoja“,
– tikino J.Mėlynavičius.


Jis paneigė visuomenėje sklandančius gandus, kad po Naujųjų
metų nedarbas mieste gali šoktelėti iki 25 procentų, bet 15 procentų riba
veikiausiai bus peržengta.


„Nenoriu tikėti, kad bedarbių bus daugiau nei 25 procentai.
Mūsų duomenimis, tai neįmanoma, tačiau gali būti, kad sausį nedarbas bus apie 15
procentų. Metų pabaigoje baigsis terminuotos darbo sutartys, nemažai gyventojų
dirba pagal verslo liudijimus, jie taip pat galioja iki Naujųjų, šie žmonės taip
pat taps bedarbiais“, – paaiškino Darbo biržos vadovas.


J.Mėlynavičius sutiko, kad nedarbo mastai mieste gali būti
didesni, tačiau juos sumažina didėjanti emigracija. Vis dėlto tokių faktų Darbo
birža įrodyti negali, nes duomenų apie migraciją ji nerenka.



Vilties nepraranda


Kad situacija nė kiek negerėja ir daugeliui teks gerokai
pasukti galvą, ką dėti ant kalėdinio stalo, puikiausiai atspindi bedarbių
nuotaika. Kasryt prie biržos durų darbo pasiūlymus peržiūrintys žmonės kantriai
laukia dėmesio vertų skelbimų, tačiau pasiseka nedaugeliui.


Panevėžio rajone gyvenantis Povilas Jasėnas pasakojo, kad
keturių asmenų šeimoje neliko nė vieno žmogaus, uždirbančio pinigus, todėl tenka
kantriai ieškotis darbo. Išgyventi padeda tik tai, kad šeima gyvena kaime, tad
prasimaitinti lengviau nei miestiečiams.


„Nėra jokių konkrečių pasiūlymų, nors darbo dairausi nuo
vasaros. Ieškau vairuotojo darbo, galiu važiuoti į tolimuosius reisus. Valdžia
prakalbo, kad lipam iš duobės, bet aš to nejaučiu, nors vilties rasti darbą
neprarandu.



Vyresnis sūnus taip pat neteko darbo, kitas – dar moksleivis, o
žmona turi neįgalumą. Vienkiemyje gyvenam, todėl šiaip taip sukamės“, –
„Sekundei“ pasakojo P.Jasėnas.


Vyras skundėsi, kad anksčiau Darbo birža siųsdavusi į
tobulinimosi kursus, bet pastaruoju laiku to nebedaro, todėl tenka kelti
kvalifikaciją už savas lėšas. P.Jasėnas pasakojo norintis rasti darbą, už kurį
būtų mokama bent du tūkstančiai litų.


„Ieškau jau pusmetį. Vieną kartą buvo pasiūlymas valyti gatves,
padirbau pusantro mėnesio ir baigėsi terminuota darbo sutartis. Uždirbdavau
minimalų atlyginimą, nuo to laiko darbo nebegaunu. Situacija labai bloga. Kai
tik ateinu į Darbo biržą, nieko nepasiūlo. Gyvenu viena, gerai, kad padeda mama
ir vaikai, kitaip pražūčiau. Viltis – kvailių motina, bet visuomet tikiu, kad
bus geriau“, – situaciją apibūdino panevėžietė Redmalda.



Ieško skelbimų


Bedarbiai panevėžiečiai aplanko ne tik Darbo biržą. Pragyvenimo
šaltinio paieškoms naudojami visi įmanomi metodai, tarp jų – skelbimai
laikraščiuose, pažintys.


„Darbo yra, tereikia noro. Ieškau tarptautinių gabenimų
vairuotojo darbo, tačiau darbdaviai nebenori mokėti. Be dviejų trijų tūkstančių
litų užmokesčio neverta pradėti dirbti. Darbo biržoje esu prisiregistravęs
keletą savaičių, bet ieškau ir kitais būdais – per laikraščius, pažįstamus.
Prieš tai vienoje bendrovėje 15 mėnesių dirbau beveik už dyką. Ateinu ne tam,
kad stovėčiau Darbo biržoje ir gaučiau bedarbio pašalpą. Darbo atkakliai ieškau,
nes reikia išmaitinti šeimą. Laikraščius skaitinėju. Tačiau, jei darbo bus, tai
jį gausiu per pažįstamus. Rankų nenuleisiu ir vilties neprarasiu, kitaip beliktų
lįsti į kilpą“, – panevėžietis Egidijus Maračiauskas buvo nusiteikęs
optimistiškai.


Vyras teigė nebetikintis skelbimais, kuriuose žadamas penkių
tūkstančių litų ir didesnis užmokestis. Realiausia yra uždirbti apie du
tūkstančius litų. Toks užmokestis yra kelis kartus mažesnis nei dar prieš metus
mokėdavo tarptautiniais gabenimais užsiimančios bendrovės. „Dirbti reikia kaip
arkliui, o mokėti niekas nenori“, – padarė išvadą pašnekovas.



Mantas TOMKŪNAS


A.Repšio nuotr. Grėsmė. Norinčių susirasti
darbą panevėžiečių gretos kas mėnesį didėja, netrukus gali būti peržengtas 15
procentų nedarbo lygio barjeras.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto