Pusmetį vienoje „Maximos“ parduotuvėje išdirbusi panevėžietė tvirtina daugiau prekybos centrų siūlomu darbu nebesusiviliosianti. Dvidešimt pirmojo amžiaus vergės – taip save ir buvusias savo koleges vadina Vigita Deveikytė. Darbą parduotuvėje moteris pasiryžo visam laikui iškeisti į emigrantės dalią.
Į parduotuvę negrįš
Prieš porą metų vos pusantro mėnesio pardavėja teišdirbusi V.Deveikytė į buvusią savo darbovietę ryžosi sugrįžti nematydama kitos išeities – moteriai labai reikėjo darbo.
Kaip pasakojo V.Deveikytė, nors jai, kaip darbininkei, priklausė tik valyti patalpas, lentynas, ruošti pietus darbuotojams, prižiūrėti konservavimo skyrių, bet dirbusi viską.
„Tik kasoje nesėdėjau. Nors darbas prasidėdavo 7.30 val., ateidavau pusvalandžiu anksčiau. Atvažiuodavo sunkvežimiai su prekėmis, o mergaitės sėdi kasoje, nėra kam krauti. Į lentynas dėliodavau viską – pradedant sausainiais, baigiant „pampersais“, nors pagal pareigas man tas nepriklausė. Ne aš viena taip dirbau – mes visos“, – tvirtino panevėžietė.
Viršvalandžiai – be atlygio
Moters teigimu, viršvalandžiai šioje parduotuvėje būdavo įprastas reiškinys, tačiau po darbo valandų moterys triūsdavo be atlygio.
„Bent jau aš pasakiau, kad viršvalandžių nedirbsiu – turiu mažų vaikų. Tiesa, per Kalėdas ar Naujuosius metus paprašyta pasilikau padirbėti gal valandą ar pusantros ilgiau, bet už tai man niekas tikrai neužmokėjo. Viršvalandžiai net nebuvo įforminami. Tik kai supykusi pasakiau, kad paviešinsiu tokius dalykus, pradėjo rašyti“, – pasakojo V.Deveikytė.
Moteris teigia, kad įsidarbinant jai buvo žadėta po trijų mėnesių pakelti atlyginimą, tačiau ir pusmetį išdirbusi V.Deveikytė didesnio užmokesčio tikina nesulaukusi.
Maža to, darbininkė liko nusivylusi, kai gegužę dirbusi švenčių dienomis už jas negavo dvigubo atlygio. Jai neva buvo paaiškinta, kad „Maxima“ už jas papildomai nebemoka.
Moteris neslepia, kad konfliktų yra turėjusi ne tik su vadovybe, bet ir su kolegėmis. Tačiau esą tik todėl, kad nesutikusi dirbti už jas.
„Kartą vienai tiesiai ir pasakiau – tu žmogus be sąžinės, tinginė. Kodėl aš turiu papildomai už tave dirbti? Dėl tų žodžių direktorė ir pamainos viršininkė taip pradėjo šaukti, kad kolegės turėjo net duris uždaryti. Taip yra, kad vieniems galima viskas, o kiti turi bijoti ir žodį ištarti“, – su nuoskauda kalbėjo V.Deveikytė.
Pasiryžo emigruoti
Moteris tikina, kad situacija dar labiau pablogėjusi nuo birželio vidurio. Darbe ji nuolat jautusi įtampą.
„Rytą atsikeldavau ir bijodavau eiti į darbą, nes nežinojau, kokia bus direktorės ir pamainos viršininkės nuotaika. Jeigu joms blogai, ir aš kenčiu. Kabinėdavosi dėl menkiausių dalykų. Net paklausti negalėdavau“, – tikino Vigita.
Ji pasakoja direktorės buvusi apkaltinta, neva pasiskundusi Vilniuje esantiems prekybos tinklo vadovams.
„Nenoriu daugiau tavęs matyti. Per atostogas susirask darbą“, – Vigita prisiminė paskutinius direktorės žodžius jai.
Plačiau skaitykite liepos 11 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Šioje „Maximoje“ dirbusi darbininkė
darbdavius kaltina išnaudojimu. Šie nelieka skolingi, teigdami, jog darbuotoja
buvo konfliktiška asmenybė.
