Vargu ar atrastume daug optimistų, prieš keletą metų
maniusių, kad situacija darbo rinkoje žaibiškai pasikeis darbdavių nenaudai.
Paburnojimai ir nuolatiniai priminimai, esą į darbo vietą pretenduoja ne tokie
išrankūs darbo biržos klientai – istorija. Šios institucijos interesantų gerokai sumažėjo.
Parduotuvių, įstaigų languose kabantys skelbimai – informacija dar neturintiesiems užsiėmimo – retą kurį sugundo. O kalbos, kad žmogus nugarą lenks už minimalų atlyginimą, – tarsi būsimo darbuotojo įžeidimas. Darbo jėgos kaina kyla kaip ant mielių ir 1000 litų “ant popieriaus” jau nėra ta suma,
“Sekundės” tinklalapyje organizuota apklausa parodė, kad nė tūkstančio nesiekianti alga – vos 5 proc. apklausoje dalyvavusiųjų svajonė. Trečdalis dar sutiktų dirbti už poros tūkstančių į rankas atlyginimą, o beveik tiek pat žmonių tiesiai šviesiai teigia, kad jų pageidaujamas atlyginimas miesto darbdaviams ne pagal kišenę.
Reikalavimai – minimalūs
Panevėžio darbo birža nors ir šią akimirką įdarbintų beveik tris šimtus panevėžiečių. Jų išskėstomis rankomis laukia didžiosios miesto gamyklos, parduotuvės, draudimo kompanijos, statybinės organizacijos. Besibaiminančiuosius dėl savo kvalifikacijos darbdaviai iš karto nuramina, kad išmokys vietoje. Patys nekantriausi darbdaviai skelbimus apie laisvas darbo vietas lipina tiesiog ant savo įstaigų langų, durų, parduotuvėse. Antai AB “Norfos mažmena” parduotuvių skelbimų lentose panevėžiečiai ir miesto svečiai kviečiami dirbti šioje bendrovėje. Žadamas atlyginimas – iki 1200 litų. Tiesa, nepaminėta žemiausia algos kartelė. Gali būti, kad iš pradžių teks paplušėti ir už menkesnę sumą.
Darbo biržoje būsimų darbuotojų ieškantieji bene mažiausią atlygį siūlo siuvėjoms, audėjoms, pagalbiniams darbininkams. Simbolinė alga – apie 800 litų – vargu ar sugundys būsimuosius patrulius. Suktesni darbdaviai atlyginimo dydį nurodo su tam tikra atsarga – nuo 550 litų. Antai nekvalifikuotų darbininkų statybose ieškanti bendrovė jiems žada mokėti nuo 550 iki 1200 litų. Neva susiprask, žmogau, – nuo tavęs viskas priklauso. Pardavėjoms siūlomos algos – neką didesnės už minimalų atlygį. Jos siekia 400-800 litų, aišku, neatskaičius mokesčių.
Algos – per mažos
Panevėžio darbo biržos Eures biuro patarėjas Rimvydas Šumskis nė neabejoja, kad darbdavių siūlomos algos bedarbių nevilioja. Nors oficialiai per Eures biurą pernai užsienyje įsidarbino 4 miesto gyventojai, R.Šumskis mano: pasinaudoję vertinga informacija legaliai užsieniuose triūsia gerokai daugiau žmonių. Iš išvykusiųjų patarėjas sulaukia tik gerų atsiliepimų apie naująjį darbą svetur. “Nėra ko slėpti – užsienyje net gaunant minimalią algą sumokėjus mokesčius, dalį skyrus pragyventi, dar lieka ir į kišenę įsidėti. O pas mus tenka džiaugtis, kad nuo algos iki algos pratrauki be skolų”,- pasakojo R.Šumskis. Antai Vokietijoje minimali alga 7 kartus didesnė nei mūsiškė, Anglijoje minimaliai uždirbantieji gauna 6 kartus daugiau nei Lietuvoje.
Verslininkus ekonomistai perspėja tausoti savo darbuotojus, nes rasti gerą pamainą išvykstantiesiems darosi vis sudėtingiau.
Pašalpos – meškos paslauga
Ne pačius geriausius laikus išgyvenanti “Ekrano” gamykla dūsta ne tik nuo apyvartinių lėšų trūkumo – kineskopų gamybos giganto būsimų darbuotojų paieškos jau senokai nebeapsiriboja Panevėžiu, jos nusidriekė į mažesnius apskrities miestus, tačiau kol kas reikiamo kiekio specialistų rasti nepavyksta. Gamyklos senbuviai jau įprato prie nuolatinio naujokų šurmulio ir nieko nebestebina, kad dalis jų po dienos kitos dingsta kaip į vandenį. Gamykla lyg ir nekelia būsimiems darbuotojams ypatingų reikalavimų, neturinčiuosius specialybės žada pamokyti vietoje ir bent jau Darbo biržos tinklalapyje siūlo 1000-2000 litų atlyginimą popieriuje. “Specialistų trūkumas – ne vien mūsų gamyklos problema”,- “Sekundei” sakė AB “Ekranas” atstovė spaudai Angelija Zokaitienė. Pasak jos, būsimus darbuotojus gąsdina darbas trimis pamainomis, vargiai pagrindinę mokyklą baigusiems jaunuoliams romantika nė iš tolo nekvepia įtemptas, dėmesio ir įgūdžių reikalaujantis darbas prie konvejerio. A.Zokaitienė pabrėžė, kad gamyklos žmogiškųjų išteklių valdymo specialistų pastangos prisivilioti darbuotojų iš mažesnių apskrities miestų kol kas norimų rezultatų neduoda, nors gamykla pasiryžusi kompensuoti net jų kelionės išlaidas. “Rajonuose neatsiranda tiek žmonių, kiek “Ekranas” galėtų įdarbinti. Patys žinote, koks dabar Lietuvos kaimas”,- teigė viešųjų ryšių specialistė. Ji neslėpė, kad gamyklos vadovybė svarstė netgi darbo jėgos importo iš trečiųjų šalių klausimą. “Tačiau tai – ne toks jau paprastas procesas. Kad atsivežtum specialistų iš ne Europos Sąjungos valstybių, reikalinga atlikti daugybę teisinių formalumų, be to, tektų spręsti ir jų apgyvendinimo klausimą”,- pabrėžė A.Zokaitienė. “Ekrano” atstovė spaudai nemano, kad į gamyklą žmones būtų galima privilioti didesniais atlyginimais. “Yra nemažai tokių, kurie gyvena išlaikomi valstybės. Kam jiems dirbti, jei beveik tą patį gali gauti sėdint namuose”,- akmenuką į Socialinės apsaugos ministerijos daržą mestelėjo A.Zokaitienė. Jos nuomone, didinamos socialinės išmokos – viena iš priežasčių, neskatinančių pragyvenimui užsidirbti. “Tokie žmonės mielai naudojasi valstybės parama, negalvodami apie sočią ir aprūpintą senatvę”,- įsitikinusi “Sekundės” pašnekovė.
Lengvoji pramonė – pamotės vietoje
Audėjas ir siuvėjas mielai įdarbinsianti AB “Linas Nordic” už šį darbą trimis pamainomis siūlo 800 litų, tiesa, neatskaičius mokesčių. Paklaustas, ar pavyksta atrasti darbuotojų, sutinkančių triūsti už tokį atlygį, bendrovės atstovas spaudai Romualdas Mažylis sakė, kad tokios algos – dar sovietmečio palikimas: tada ir dabar lengvoji pramonė buvo pamotės vietoje. Vienintelė paguoda, kad darbuotojų dar netenka ieškoti kituose miestuose ar užsienyje. Tiesa, jaunimas, kitaip nei “Linas Nordic” darbuotojai po 25-30 metų, gana greitai apsisprendžia: tenkintis tuo, kas siūloma, ar kelti sparnus kitur. “Nenoriu blogai atsiliepti apie visus jaunus žmones, tačiau yra ir tokių, kurie, pabuvę vos porą savaičių, išeina”,- teigė R.Mažylis. Per pokalbį jis ne kartą pabrėžė: gamyklos aukso fondas – veteranai, matę šilto ir šalto ir jau nebesiveržiantys laimės ieškoti į užsienį. AB “Linas Nordic” atstovas spaudai linkęs pritarti A.Zokaitienės nuomonei – esą darbo troškimą užmuša ne kuklūs atlyginimai, o dosniai dalijamos socialinės išmokos.
Gyvename geriau?
Tuoj po naujųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskubo augančių kainų priblokštus šalies gyventojus raminti: medikams pažadėti penktadaliu didesni atlyginimai, daugiau uždirbs pedagogai, kultūros darbuotojai. Per savo gyvenimą taip ir neužsidirbusieji pensijos gaus didesnes šalpos pensijas. Nuo šio mėnesio pradžios 10 litų padidėjo valstybės remiamos pajamos. Ši naujiena pradžiugino kompensacijų už būsto šildymą ir socialinių pašalpų gavėjus. Ministerija apskaičiavo, kad tokių žmonių būrys pagausės 34 tūkstančiais. Mokyklose nemokamai bus maitinama daugiau moksleivių, nes tokią teisę įgyja šeimų, kurioje pajamos vienam šeimos nariui mažesnės nei 247,5 lito.
Apskaičiuota, kad prie valdiško pietų stalo sės beveik penktadalis šalies moksleivių. Sunkiai besiverčiančioms šeimoms planuojama padėti parengti vaikus mokslo metams – aprūpinti būtinomis mokymo priemonėmis. Socialinės paramos nepasiturinčių šeimų mokiniams įstatymo projektas pateiktas svarstyti Vyriausybei. Manoma, kad tokios paramos gali prireikti 85 tūkst. mokinių. Nuo rudens vaiko pinigai – po 50 litų už kiekvieną – bus mokami, kol vaikui sueis devyneri metai, o ne iki septynerių, kaip kad iki šiol. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada didinti išmokas ir už vaiko auginimą iki vienerių metų. Mokantieji skaičiuoti nesunkiai sumes, kad trijų asmenų šeima, kurios mėnesio pajamos apie 900 litų, negali naudotis daugeliu iš čia paminėtų lengvatų, nors sudurti galus pavyksta tik dėl itin didelio sumanumo ir taupumo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius Rimantas Kairelis tvirtina, kad socialinių išmokų gavėjai vargu ar išgelbės darbuotojų stokojančius verslininkus. “Tokių, kurie šiuo metu gauna valstybės socialines išmokas, tačiau galėtų dirbti, susidarytų apie 20-30 tūkstančių”,- sakė R.Kairelis. Iš 80 tūkst. šalies bedarbių didžioji dalis darbo biržos slenksčius mina ne vienerius metus. Jie praradę kvalifikaciją ir motyvaciją. “Yra daug priežasčių, kodėl žmonės neina dirbti. Ilgalaikiai bedarbiai negauna socialinių išmokų, jie praradę darbo įgūdžius. ES socialiniai fondai skiria daug lėšų, kad tokie žmonės būtų sugrąžinti į darbo rinką”,- pasakojo ministerijos atstovas. Pasak jo, ministerija yra už tai, kad darbo užmokestis būtų didinamas. R.Kairelio nuomone, vietoj 550 pasiūlius 1000 litų, norinčiųjų dirbti, o ne gyventi iš pašalpų tikrai būtų daugiau. “Galiu pažadėti viena – socialinės išmokos tikrai nemažės”,- tvirtina ministerijos sekretorius. Jo nuomone, tai, kad daugėja valstybės remiamų moksleivių – vienas iš gerėjančio gyvenimo rodiklių: “Yra šalių, kur nemokamai maitinami visi moksleiviai, ir mes prie to einame”. R.Kairelis nemano, kad Lietuvoje atsiras vis daugiau žmonių, pragyvenančių ne iš to, ką uždirba, o iš pašalpų, kaip kad išsivysčiusiose ES valstybėse. “Reikia balansuoti, kad ta riba nebūtų peržengta. Pas mus kol kas socialinės išmokos mokamos iš blogo gyvenimo, o ne atvirkščiai”,- sakė ministerijos atstovas.
Derybos dėl pigios darbo jėgos
Augantis bendrasis šalies vidaus produktas reikalauja papildomų jį kuriančiųjų darbo rankų. Verslininkai suka galvas, kas galėtų pakeisti į užsienį laimės ieškoti išvykusius ir pernelyg išrankius lietuvius. Darbdavius vilioja pigesnė darbo jėga iš Rytų. Kol kas masinė darbininkų emigrantų banga Lietuvai negresia, tačiau jau viešai skelbiama, kad mūsų šalies ir Ukrainos diplomatai pradėjo derybas dėl paprastesnių įsidarbinimo Lietuvoje sąlygų ukrainiečiams. Rūpintis yra dėl ko – Statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo daugiau nei 18 tūkstančių. Ekonomikos ekspertai visgi linkę manyti, kad pigi darbo jėga iš Rytų situacijos neišgelbės – Ukrainoje atlyginimai sparčiai auga, o baltarusiams nedarbo problema dar neegzistuoja.
Rasa Šošič
rasa@sekunde.lt
A.Repšio nuotr. R.Šumskis įsitikinęs, kad pagrindinė priežastis, kodėl bedarbiai neskuba dirbti – pernelyg mažos algos.
