Įkliuvęs žvalgybininkas.
Estijoje – naujas šnipinėjimo skandalas. Vasario 22 d. Estijos teisėsaugos pareigūnai Talino oro uoste sulaikė KAPO (Estijos žvalgybos ir antikorupcijos tarnyba) pareigūną Aleksejų Dresseną ir jo žmoną Viktoriją. Netrukus paskelbta, kad nuo 1993 m. KAPO dirbęs pareigūnas šnipinėjo Rusijos saugumo tarnybai FST.
Žvalgybininko A. Dresseno žmona kaip tik ketino skristi į Maskvą ir, kaip įtariama, turėjo perduoti slaptų dokumentų rinkinį.
Tai jau antras atvejis per pastaruosius keletą metų, kai Estijoje atskleidžiamas Rusijai dirbantis agentas. 2009 m. už valstybės paslapčių išdavimą dvylikai su puse metų nuteistas Estijos gynybos ministerijos Saugumo departamento vadovas Hermanas Simmas. Jis daugiau nei dešimt metų bendradarbiavo su Rusijos saugumo tarnybomis ir perdavinėjo slaptus Estijos bei NATO dokumentus. Kaip skelbė Vokietijos žurnalas „Spiegel“, remdamasis įslaptinta NATO ataskaita, H. Simmo išdavystė buvo didžiausias NATO slaptos informacijos nutekėjimas nuo šaltojo karo pabaigos. Po H. Simmo suėmimo net buvo pasigirdę vertinimų, kad NATO paslapčių apsauga smarkiai nukentėjo būtent dėl NATO plėtros į buvusias sovietines respublikas.
H. Simmas iki Estijos nepriklausomybės paskelbimo dirbo sovietinei KGB. Iki 1990 m. jis jau buvo užsitarnavęs pulkininko laipsnį ir 44 apdovanojimus. Tačiau po 1990 m. tapo aktyviu Estijos nepriklausomybės rėmėju ir ėmė kopti karjeros laiptais naujai kuriamose valstybės institucijose. Manoma, kad ryšius su buvusiais KGB kolegomis H. Simmas atnaujino 1995 m., po kelionės į Tunisą. Estijai tapus NATO nare, H. Simmas turėjo priėjimą prie itin slaptų NATO kontržvalgybos dokumentų. Vienas didžiausių NATO praradimų buvo 2006 m. perduotas visas sąrašas agentų, kuriuos NATO žinojo ar įtarė šnipinėjant Rusijai. Manoma, kad 2008 m. atskleisti H. Simmo išdavystes padėjo bendra JAV Federalinio tyrimų biuro ir Vokietijos žvalgybos tarnybos BND operacija.
Kaip Estijos televizijai teigė KAPO direktorius Raivo Aegas, vasarį sulaikytas A. Dressenas dirbo rusų žvalgybai grynai dėl finansinių paskatų. Jo teigimu, A. Dresseno veikla neprilygsta H. Simmo padarytai žalai. „Informaciją, prie kurios [A. Dressenas] turėjo priėjimą, ilgus metus buvo pakankamai rimta. Žinoma, šiuo atveju tarptautinė žala nėra tokia didelė. Tačiau negalime pasakyti, kad jos visai nebuvo. Neatmetu galimybės, kad mūsų partnerių patikėta informacija buvo nutekinta“, – komentavo R. Aegas atskleistą naujausią šnipinėjimo atvejį.
