Pasaulio futbolo vasaros turgus dar tik prasidėjo, tačiau viena komanda jau spėjo atkreipti viso pasaulio dėmesį. AS „Monaco“, dešimt metų buvusi tamsiame šešėlyje, ateinantį sezoną, regis, pasiruošusi nustebinti visus.
Dauguma didžiųjų komandų dar tik dėlioja būsimo sezono planus ir dairosi tinkamų žaidėjų, o Monako Kunigaikštystės klubas nieko nelaukdamas pradėjo burti sportininkus. Ir tai daro neskaičiuodamas piniginėje likusių centų.
Kai „Monaco“ paklojo 70 mln. eurų už „Porto“ lyderių duetą Jamesą Rodríguezą bei João Moutinho, daug kas kraipė galvas. 70 mln. už du gerus, bet tik tiek, futbolininkus? Kvepia beprotybe.
Tačiau klubas nesustojo. Kitas pirkinys buvo 35 metų Madrido „Real“ gynėjas Ricardo Carvalho, kuris, „Monaco“ vadovų teigimu, turėtų įnešti patirties ir ramybės į naujai statomą Europos futbolo tvirtovę.
Ir paskutinė prekė, kurią lyg prekybos centre be ypatingų pastangų įsigijo nykštukinės valstybės komanda… Taip, tai geriausias praėjusio sezono puolėjas pasaulyje, įvarčių mašina iš Kolumbijos Radamelis Falcao. Žaidėjas, kuriam vartus plačiai vėrė tiek „Chelsea“, tiek kiti garsiausi klubai, pasirinko „Monaco“. Už R. Falcao monakiečiai nepagailėjo 60 mln. eurų. Jei Madrido „Atletico“ už savo lyderį būtų norėjęs daugiau, tikriausiai ir būtų gavęs.
Futbolo bendruomenėje dar iki šiol sklando pokštai apie tai, kad R. Falcao sutartyje matė tik savo atlyginimą, bet nė nepastebėjo komandos, į kurią pereina, pavadinimo. Jeigu reikia rinktis klubo statusą ar pinigus, R. Falcao turi tvirtą nuomonę.
Iš kur klubas, kuris dar pernai kapanojosi antrojoje Prancūzijos lygoje, sugeba rasti tiek pinigų naujiems pirkiniams? Galima vesti sąsają su kitu Prancūzijos klubu Paryžiaus „Saint-Germain“ (arba su „Chelsea“, „Manchester City“ ar Mahačkalos „Anži“). Šios visus nustebinusios pinigų švaistymo akcijos kaltininkas – rusas Dmitrijus Rybolovlevas.
Dar vienas naujosios rusų oligarchų kartos atstovas, kuriam tiesiog pasirodė, kad jis turi per daug pinigų. 2011 m. turtuolis atvyko gyventi į Monaką ir iškart nusipirko vietos futbolo klubą. D. Rybolovlevas, kaip ir daug kitų „laukinių 1990-ųjų“ laikais praturtėjusių Rusijos verslininkų, savo didžiąją karjerą pasiekė dirbdamas su naudingosiomis iškasenomis. Iš pradžių, tiesa, jis užsiėmė finansinėmis konsultacijomis ir net buvo įsteigęs savo banką. Tačiau 1995 m. jis nusipirko gimtosios Permės apylinkėse esančios bendrovės „Uralkali“ pagrindinį akcijų paketą ir investavo į dar kelias tame pačiame regione įsikūrusias įmones. O po to jo verslas vis plėtėsi, kol 2010 m. D. Rybolovlevas sugebėjo tapti faktiniu Nacionalinio Kipro banko vadovu.
Taigi tokia istorija apie naująjį „Monaco“ savininką. O dabar pažvelkime į patį klubą. Ar jis tikrai atsirado iš niekur? Toli gražu. Dar 2004 m. ekipa žaidė UEFA čempionų lygos finale ir nusileido José Mourinho vadovaujamai „Porto“ komandai.
Tačiau jau tas sezonas buvo „Monaco“ krizės pradžia. Klubas patyrė didžiulių finansinių nuostolių, postą paliko vyriausiasis treneris Didier Deschampsas, komandos lyderius išgrobstė kitos ekipos. Klubas pradėjo lėtai, bet užtikrintai kristi žemyn. 2011 m. ritimasis pasiekė žemiausią tašką – komanda užėmė vos 18 vietą čempionate ir iškrito į antrąją lygą. „Monaco“ verkiant reikėjo visko: piniginių injekcijų, kantrybės, valios ir noro grįžti bent jau į šalies futbolo elitą.
Atrodo, kad gelbėtojas iš Rusijos atnešė bent jau pirmąjį dalyką. O visa kita jau lieka žaidėjų ir trenerio Claudio Ranieri rankose. Kad vėl pakeltų komandą, kurioje kelią į didįjį futbolą pradėjo Thierry Henry, Fabienas Barthezas ir Youri Djorkaeffas.
