LNDM archyvo iliustr.
Išeivijos dailininko Vytauto Kasiulio sūnus atvežė į Lietuvą ypatingą dovaną – savo tėvo kūrinių kolekciją.
Rugsėjo pabaigoje Lietuvos dailės muziejaus fondą papildė lietuvių dailininko V. Kasiulio darbų kolekcija. Padovanoti darbus Lietuvai nusprendė dailininko našlė Bronė Kasiulienė. Menininko sūnus pasakojo: „Mama labai baiminosi dėl Lietuvos ateities, ji menkai tikėjo, kad Lietuva gali būti nepriklausoma, vis bijojo, kad rusai vėl atvažiuos tankais.“ Paskutinį kartą B. Kasiulienė Vilniuje lankėsi 1940 m. Taigi nestebina, kad tuomet matyti vaizdai skatino ją gana skeptiškai vertinti Lietuvos ateitį. Viskas pasikeitė, kai buvo išleistas V. Kasiulio darbų katalogas „Rojaus sodai“. Tuomet buvo apsispręsta: dailininko darbai privalo grįžti tik į Vilnių.
B. Kasiulienė turėjo aplankyti Lietuvą šį rudenį, deja, kelionės ji nebesulaukė, tačiau pažadas buvo ištesėtas. Lietuvą pasiekė 596 V. Kasiulio kūrinių kolekcija: aliejinė tapyba, pastelės, akvarelės ir guašo technikos kūriniai, piešiniai, eskizai, litografijos, parodų plakatai, afišos. Muziejui taip pat perduoti asmeniniai menininko daiktai – molbertas, dažai, chalatas. Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, „ši kolekcija suteikia realią galimybę išsamiai ir visapusiškai pristatyti žiūrovams dailininko kūrybinį palikimą įkūrus V. Kasiulio dailės muziejų“. Planuojama, kad muziejus maždaug po metų bus atidarytas Lietuvos dailės muziejaus reprezentaciniame pastate adresu Goštauto g. 1.
Žinoma, puiku, kad krizės metu tokia kolekcija iš Vakarų Europos atkeliauja į Rytų Europos šalį. Vis dėlto reikėtų pasvarstyti, ar realūs ketinimai šiuo ne tik kultūrai sunkiu laiku įkurti naują muziejų, nors dauguma senųjų vis dar yra avarinės būklės. Kad ir kaip būtų, tai dovana, kurią reikia deramai priimti. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas tikisi, kad toks muziejus taps bene labiausiai lankomu Vilniaus kultūrinio turizmo objektu.
V. Kasiulio darbai gerokai išsiskiria iš to meto Lietuvos dailininkų kūrinių: čia pulsuoja paryžietiška dvasia, ką jau kalbėti apie spalvų paletę. Ryškios ne tik spalvos, bet ir drobių personažai. Tiesa, anuomet, kai kūrė šis menininkas, Vakarų pasaulyje dominavo abstrakcijos, tad V. Kasiulio nebūtų galima pavadinti didžiuoju avangardistu. Tačiau spalvinga jo kūryba tikrai įkvepia ne tik optimizmo, bet ir meilės menui.
